|
Europos vyskupai remia aktyvaus pilietiškumo stiprinimą
Mindaugas BUIKA
Europos Sąjungos vykdomosios struktūros Europos Komisijos
parengtos naujos komunikacijos strategijos, vadinamojo Plano
D (demokratija, dialogas ir debatai), aptarimas buvo viena pagrindinių
Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) rudens
plenarinės asamblėjos temų Briuselyje lapkričio 16-18 dienomis vykusiame
Bažnyčios hierarchų susitikime, kuriame Lietuvos episkopatui atstovavo
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Asamblėjoje taip pat svarstytas
iškilęs poreikis stiprinti aktyvų europinį pilietiškumą ir Katalikų
Bažnyčios vaidmuo prasidėjusiame naujame ES apmąstymų bei diskusijų
etape dėl didžiojo Europos projekto perspektyvų.
Bažnyčia už debatų konsolidavimą visuomenėje
Kaip teigiama po asamblėjos paskelbtame komunikate, pradėdamas posėdį COMECE pirmininkas Hildesheimo vyskupas emeritas Jozefas Homejeris pažymėjo, kad Europos Sąjunga patiria gilų netikrumą ir daro tam tikras persiorientavimo pastangas. Tai susiję tiek su nesėkme Europos Konstitucijos ratifikavimo procese (Konstitucija buvo atmesta Prancūzijoje ir Olandijoje praėjusį pavasarį surengtuose referendumuose), tiek su iškilusiais sunkumais tvirtinant 2007-2013 metų ES biudžetą, tiek ir su prieštaringumais prasidėjusiose derybose dėl Turkijos stojimo į Europos Sąjungą.
Sustojęs ekonominis augimas daugelyje Vakarų Europos šalių, didelis nedarbas bei stiprėjanti nesibaigiančios imigracijos iš Trečiojo pasaulio bei naujųjų ES narių baimė, kad tai nenusmukdytų pasiekto gerovės lygio, didina visuomenės nepasitikėjimą Briuselio politikais ir bendraeuropinėmis institucijomis. Čia dar prisideda vadinamoji vertybių krizė su išryškėjusiais mirties kultūros bruožais tradicinės šeimos institucijos nykimu, gimstamumo mažėjimu ir visuomenės senėjimu, nepagarba gyvybei biotechnologiniuose tyrimuose, abortų ir eutanazijos teisių propagavimu kas stiprina krikščioniškų sluoksnių skepticizmą dėl kraštutiniu laicizmu grindžiamos Europos integracijos ateities.
Spalio 13 dieną Europos Komisijos pradėto Plano D tikslas konsoliduoti diskusijas pilietinėje visuomenėje, ypač vietiniu ir bendruomeniniu lygmenimis dėl visų šių ir kitų klausimų, susijusių su kontinento tolesnės plėtros kryptimi ir sparta. Kaip ta proga pažymima COMECE leidžiamo periodinio biuletenio Euro Info redakcinėje skiltyje, naujoji komunikacijos strategija turi sąlygoti politinę brandą, pilietinį įsitraukimą ir didesnį pasitikėjimą makrolygiu, reikalingu Europos projektui atgaivinti.
Kita vertus, joks Planas D ar anksčiau siūlytas Planas B, kad ir kaip jis būtų gerai parengtas ir kupinas vaizduotės, nepadidins pilietinės paramos Europos integracijai, jeigu žmonės realiai nematys vertybėmis grindžiamos politikos Europos Sąjungos vadovybės sprendimų priėmimui. Jeigu šie sprendimai bus grindžiami vien tik siaura partine ideologija, jie anksčiau ar vėliau daugumos piliečių bus atmesti. Mūsų visuomenė tiek nacionaliniu, tiek ir europiniu lygiais dabar reikalauja, kad atsakingi pareigūnai, politikai ir politiniai vadovai būtų išauklėti ir parengti taip, kad gebėtų argumentuoti kilniai ir pagarbiai bei tinkamai etiškai.
Klausymas, aiškinimas, ėjimas į vietas tokia yra trumpa ir paprasta Europos Komisijos naujos komunikacijos strategijos formulė, kurią į Briuselį susirinkusiems ES episkopatų atstovams aiškino jos įkūrimo pagrindinis koordinatorius Rolfas Anerbergas. Pagal sumanymą, kuriant atvirą informacijos apsikeitimo kultūrą, bus siekiama, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turėtų galimybę kiek įmanoma geriau susipažinti su rengiamų įstatymų ir sprendimų projektais, struktūrinėmis priemonėmis, veiksmų programomis. Naujojoje komunikacijos politikoje svarbus vaidmuo skirtas Komisijos atstovybėms ES narėse valstybėse renkant ir analizuojant viešosios nuomonės kaitą, dalyvaujant nacionaliniuose ir regioniniuose debatuose.
Tačiau Komisija yra įsitikinusi, kad šioje komunikacijos strategijoje siekiant pasitikėjimo jos vienos veikimo nepakanka, reikalingas bendradarbiavimas partnerystėje su kitomis institucijomis, taip pat ir su Bažnyčia, kuri turi išskirtinai platų bendruomeninį tinklą visuomenėje. Todėl Komisija mielai priėmė COMECE kvietimą pasitarti, kaip būtų galima įgyvendinti Planą D, šiame procese galbūt pasitelkiant ir nacionalines vyskupų konferencijas.
Etiškai pagrįsti mokslinių tyrimų finansavimą
Briuselyje vykusioje COMECE asamblėjoje priimti dokumentai dėl Europos Sąjungos atskirų veikimo klausimų kaip tik vertintini kaip Bažnyčios įsitraukimas į dialogą su pagrindinėmis ES institucijomis naujų iššūkių akivaizdoje. Viename iš pareiškimų, pavadintų ES tyrimų finansavimas ir etika, žemyno vyskupai palankiai priima Europos Sąjungos pastangas sudaryti naują efektyvią ir kompetentingą mokslinių tyrimų programą, kuri ES būtų labai svarbi. Mokslas ir tyrimai yra reikšmingi gyvenimo kokybei, ypač sveikatos sričiai, kur atsiranda naujos terapinės galimybės, rašo ganytojai.
Kita vertus, jie pastebi etines implikacijas tyrimų finansavimui, ypač kai kalbama apie tyrimus, kuriuose naudojami ir sunaikinami žmogaus embrionai ir tų embrionų kamieninės ląstelės, tai yra potenciali gyvybė. Vyskupai primena Europos pagrindinių teisų chartiją, kurioje teigiama apie žmogaus orumo nepažeidžiamumą ir kad šiai nuostatai turi paklusti visa ES politika, taip pat ir moksliniai tyrimai turi būti vykdomi kaip bendrojo gėrio siekimas. Tačiau dabar ypač biotechnologijoje yra išryškėjusios tendencijos, kai žmogus vaidina Dievą užsiimdamas gyvybės dirbtiniu kūrimu ir naikinimu. Visa tai natūraliai kelia visuomenei svarbų klausimą: Ar yra etiška daryti viską, kas techniškai įmanoma?
COMECE dokumente nurodoma, kad žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyrimais galbūt nuoširdžiai siekiama prisidėti prie naujų terapijos metodų vystymo, kurie sumažintų žmonių kentėjimus. Tačiau tai negali būti priimtina etiniu atžvilgiu, nes čia kalbama apie žmogaus embrioninės gyvybės sunaikinimą, kad negali būti pateisinama jokiais tikslais. Bažnyčia savo mokyme pabrėžia poreikį rodyti absoliučią pagarbą žmogaus gyvybės nepažeidžiamumui nuo jos prasidėjimo momento: nauja žmogiškoji gyvybė prasideda ne kaip tėvo ar motinos gyvybė, bet kaip naujos žmogiškosios būties gyvybė su jos pačios gebėjimu augti. Ganytojai primena, kad šią tiesą patvirtina ir šiuolaikinio mokslo, ypač genetikos duomenys.
2005 m. balandžio 6 d. Europos Komisija pateikė Ministrų Tarybai ir Parlamentui svarstyti 7-ąją Tyrimų struktūros finansavimo programą ateinantiems septyneriems metams (2007-2013). Ši programa, kaip nurodoma Europos Bendrijos sutartyje (str. 163), yra sudaryta tam, kad būtų stiprinami Europos Sąjungos moksliniai bei technologiniai pagrindai išlaikant jų tarptautinį konkurencingumą. Siekiant įgyvendinti vadinamuosius Lisabonos tikslus dėl Europos Sąjungos vystymo, Europos Komisija savo 7-ojoje programoje siūlo padvigubinti moksliniams tyrimams finansuoti numatytas išlaidas: nuo 17,5 milijardų eurų 6-ojoje programoje, kuri apėmė praėjusius ketverius metus, iki 67,8 mlrd. eurų ateinantiems septyneriems metams (pradedant 2007-aisiais).
Pagal numatytą planą, naujoji mokslinių tyrimų programa yra suskirstyta į tris struktūrines dalis: daugiausia lėšų apie 44 mlrd. eurų numatyta skirti tarptautiniam bendradarbiavimui tokiose prioritetinėse tyrimų srityse, kaip sveikatos apsauga, maistas ir žemės ūkis, biotechnologija, informacija ir komunikacijos technologijos, energetika, ekologija, transportas, socialiniai ir ekonomikos mokslai, saugumas ir kosmoso tyrimai. Antroji programos dalis su 12 mlrd. eurų finansavimu skirta fundamentaliesiems tyrimams, kurių projektus turi parinkti kol kas dar nesudaryta Mokslinė taryba. Likusieji pinigai apie septyni milijardai eurų bus nukreipti papildomiems tyrimams, kurie skatina Bendrijos pajėgumą, įskaitant tokią sritį, kaip mokslo ryšys su visuomene ir pan.
Gyvybės orumo ir nepažeidžiamumo principas išlieka
Bažnyčiai rūpimas etiškas mokslinių tyrimų aspektas apima labai nedidelę struktūrinę dalį: kaip minėta, tai susiję su žmogaus embrioninės gyvybės išsaugojimu. Europos vyskupai savo pareiškime Tyrimų finansavimas ir etika primena, kad Europos Komisija siūlo išskirti iš rėmimo tokius etiškai nepriimtinus projektus, kaip reprodukcinis klonavimas, žmogaus genetinio paveldo modifikacija, kuri gali sąlygoti pavojingus pasikeitimus palikuonims, bei kūrimas žmogaus embrionų vien tik tyrimams su vėlesniu jų sunaikinimu, išgavus reikiamas kamienines ląsteles.
Tačiau į šiuos Komisijos siūlymus finansavimo draudimui neįtraukti kiti tyrimų projektai su žmogaus embrionų ir jų kamieninių ląstelių naudojimu. (Pirmiausia čia kalbama apie vadinamuosius perteklinius embrionus, kurie buvo sukurti ir liko nepanaudoti dirbtinio apvaisinimo operacijose ir kuriuos pasmerkiant dabar norima panaudoti kamieninėms ląstelėms išgauti.) Ganytojai savo pareiškime pabrėžia, kad būtent dėl to, jog šie etiniu atžvilgiu prieštaringi tyrimai yra draudžiami įstatymu keliose Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse, pati Bendrija turi susilaikyti nuo tokių projektų rėmimo. (Iš tikrųjų, pavyzdžiui, Vokietijoje yra draudžiami tyrimai su žmogaus embrionais, bet ši stambiausia Bendrijos šalis duoda didžiausią įnašą į bendrą Europos Sąjungos biudžetą, taigi ir į mokslo finansavimo programą. Tuo pačiu ji priversta pažeisti savo pačios įstatymus, jei į jos finansuojamą tarptautinę programą įtraukti tyrimai, kurie toje šalyje draudžiami.)
COMECE pareiškime primenama, kad pagal dabar Europos Sąjungoje galiojančias įstatymines nuostatas kiekvienos šalies išimtinei kompetencijai paliktas leidimas arba draudimas šios rūšies mokslinių tyrimų ir jų finansavimo. Taip turi likti ir ateityje, nes kai kalbame apie etinius klausimus, ypač žmogiškosios gyvybės ir orumo apsaugą, rėmimasis daugumos balsavimu yra nepriimtinas. Šiuo metu Europos Sąjungoje susidarė tokia padėtis, kad įvairiose šalyse, pavyzdžiui, katalikiškoje Lenkijoje ir laicistinėje Olandijoje, etinės ir moralinės visuomenės nuostatos radikaliai skiriasi. Todėl Europos vyskupai savo pareiškime Tyrimų finansavimas ir etika teisingai nurodo, jog Europos Sąjunga neturi kištis, tiesiogiai ar netiesiogiai, į tas etines pozicijas, kurias užima šalys narės jų kompetencijų ribose. Tai ypač svarbu, kai paliečiami žmogiškosios gyvybės orumo ir nepažeidžiamumo klausimai, kurie lemia pačios visuomenės egzistencijos pagrindus.
Baigdami pareiškimą ganytojai atkreipia dėmesį į dar vieną etiniu požiūriu svarbų reikalą: būtinumą sutelkti moksliniams tyrimams numatytas lėšas į visiems bendrus prioritetus. Nors mokslo finansavimą ES biudžete numatyta netgi padvigubinti, tačiau vis dėlto lėšos yra ribotos, todėl dar daug puikių ir vertingų projektų lieka nepradėtų vykdyti dėl lėšų stygiaus. Šiame kontekste tampa dar mažiau suprantama, kad Europos Komisija siūlo skirti ES lėšas (etiškai prieštaringiems) tyrimų projektams su žmogaus embrionais ir žmogaus embrionų kamieninėmis ląstelėmis, teigiama COMECE dokumente. Iškeldami poreikį sutelkti dėmesį į tuos mokslo projektus, dėl kurių egzistuoja etinis konsensusas, vyskupai kviečia Europos Sąjungos mokslininkus, politikus ir visus piliečius įsitraukti kartu su Bažnyčia į išsamesnį dialogą dėl mokslo ir etikos klausimų, kas pasitarnautų atsakingiems tyrimams, visuomenei ir bendrajam gėriui.
Kviečiama kurti šeimos rėmimo strategiją
Kitu pasibaigusios Europos Bendrijos vyskupų konferencijos komisijos asamblėjos dokumentu Pasisakymas už Europos strategiją šeimų naudai, katalikų hierarchai įsitraukia į Europos Komisijos pradėtas konsultacijas dėl vykstančių negatyvių demografinių pokyčių. Kaip žinoma, žlungant tradicinei šeimos institucijai ir stiprėjant agresyviajam feminizmui, yra stebimas radikalus gimstamumo mažėjimas bei visuomenės senėjimas su atitinkamomis socialinėmis pasekmėmis daugumoje Europos šalių. (Kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra nuo pusės iki dviejų trečdalių visų dirbančiųjų, o pensijų fondai bei kiti išmokėjimai suryja trečdalį valstybės biudžeto.)
Turtingosios ES šalys šią demografinę problemą bando spręsti selektyvios imigracijos priemonėmis, tuo tarpu nuskurdusios pokomunistinės Rytų Europos valstybės, kuriose gimstamumas neretai dar mažesnis nei Vakaruose, yra atsidūrusios ypač sunkioje padėtyje, nes žmonės ieškoti darbo į jas ne atvyksta, bet išvyksta svetur, ir taip dar labiau gilinama demografinė krizė. Europos vyskupai, pripažindami atsakingos migracijos politikos vykdymą kaip vieną iš priemonių demografinėms problemos spręsti, vis dėlto pabrėžia, kad prioritetinis vaidmuo čia yra skirtas gausioms ir stiprioms šeimoms ir kad jų palaikymas turi tapti esmine Europos Sąjungos struktūrų politika.
Europos vyskupai teigia, jog dėl to visais politiniais lygiais reikia imtis priemonių, kad būtų nutraukta šeimos struktūrinė marginalizacija visuomenėje, kas, beje, kol kas aiškiai juntama Briuselio institucijose, kur bandoma iškelti ir propaguoti įvairias alternatyvines partnerystes, tarp jų ir homoseksualų šeimas. Ganytojai siūlo, kad, atsiliepiant į esamą demografinę situaciją, Europos Komisija šeimų naudai vystytų naują strategiją su atitinkamomis įstatyminėmis iniciatyvomis šeimos gyvenimui gerinti. Jų nuomone, stengiantis apsikeisti šio pobūdžio geros praktikos patyrimu, reikalingas atskirų šalių bendradarbiavimas šeimos politikoje. Vyskupai taip pat siūlo įsteigti atitinkamą Europos forumą, kuriame galėtų dalyvauti šeimomis besirūpinančios asociacijos ir sąjūdžiai.
Baigdami pareiškimą Europos Bažnyčios hierarchai primena, kad visa šeimos rėmimo strategija pirmiausia turi remtis tradicine santuokos, kaip vyro ir moters ryšio, samprata, kuriai Bažnyčia suteikia sakramentinį statusą, kaip Dievo dalyvavimo ženklą. Šis unikalus sakramentinis ryšys yra neišardomas ir atviras gyvybei, tai tikra Dievo meilės žmonių giminei realizacija. Santuoka grindžiama šeima tampa gyvybės ir meilės bendruomene ir yra ypač svarbi visuomenės egzistencijai ir pažangai.
© 2005 "XXI amžius"
|