Atnaujintas 2005 lapkričio 30 d.
Nr.90
(1391)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Du patriotai

Prelato Mykolo Krupavičiaus ir Petro Būtėno darbai dvasiškai ugdant lietuvių tautą

Lionė LAPINSKIENĖ

Petras Būtėnas jaunystėje
ir sulaukus brandos

Prelatas Mykolas Krupavičius ir Petras Būtėnas – du patriotai iš skirtingų Lietuvos kraštų. Prel. M.Krupavičius gimė 1885 m. spalio 1 d. Balbieriškyje (dabar Prienų r.). P. Būtėnas – 1896 m. birželio 27 d. Dovydų kaime, Pasvalio rajone. Abu – XIX amžiaus pabaigos vaikai, kurių dvasinę pasaulėjautą ir moralines savybes brandino reikšmingi XX amžiaus įvykiai. Abu savo gyvenimą ir didžiulius darbus paskyrė tėvynei Lietuvai. Prel. M.Krupavičius pasirinko dvasinio tautos ganytojo kelią, o P.Būtėnas tapo kalbininku praktiku, dirbusiu mokytoju Panevėžio mokytojų seminarijoje. Antrojo pasaulinio karo įvykiai, tiesa, ne vienu metu, juos nubloškė į Vokietiją, kiek vėliau – ir į anapus Atlanto. Abiejų veikla ugdant jaunąją kartą, o vėliau ir lietuvių tautą įvairiapusė, verta prasmingos aukos vardo. Dėsningai kyla klausimai: kur susitiko šių dviejų žmonių keliai, kas juos siejo, kaip jie bendravo ir pan.?


Jis turėjo savo ginklą

Rapolo Mackonio gimimo 105-osioms metinėms

Alfonsas ZUBRECKAS

Rapolas Mackonis sovietų
lageryje Kemerovo srityje

„Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, daugelis rašytojų – vieni, nacių pragare pabuvę, kiti, remdamiesi turimais dokumentais, – pasaulio opinijai pateikė gausius sukrečiančios literatūros, kurioje ryškiai pavaizdavo gūdžiausią visoje žmonijos istorijoje 1939-1945 metų laikotarpį.

Iš pradžių ne visi suvokė, kas įvyko. Tik vėliau daugeliui atsivėrė akys, ir jie pamatė, kas darosi Europoje, kai ją užpuolė puikiai organizuoti plėšikai, nuo galvos iki kojų apsiginklavę naujausiais ginklais. Maža to, „naujosios Europos“ skelbėjai (iš tikrųjų – jos pavergėjai ir naikintojai) nepasitenkino užpuolę ramiai gyvenančias tautas ir jas apiplėšę. Jie sumanė visas Europos tautas sunaikinti. Planą turėjo sumanę tikslų. Viskas, net mažiausios smulkmenos buvo numatytos, priemonės išmėgintos. Jei vokiečiai būtų laimėję 1939 metais pradėtą karą, Europoje per trumpą laiką gyvi būtų buvę palikti tik tokie žmonės, kaip vokiečių vergai, galį dirbti sunkiausius darbus, o seneliai, silpnos sveikatos suaugusieji ir milijonai vaikų – išžudyti.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija