Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtas kraštas
Įspūdis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Simptomai

Petras KATINAS

Anūkas Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Po pirmojo svarstymo Seime valdančioji dauguma nusprendė perduoti valstybės biudžeto projektą „tobulinti“ Vyriausybei. Visiems aišku, kad tas tobulinimas yra kosmetinis, nes Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas buvusio paksininko, dabar aktyvaus „darbiečio“ J.Liongino, iš anksto siūlo Vyriausybei padidinti planuojamas valstybės biudžeto pajamas tik apie 120 mln. litų. Tai sudaro mikroskopinę dalį – vos 0,63 proc. planuojamų visų 2006 metų pajamų. Užtat valdančiosios grupuotės parlamentarai svarstant kitų metų biudžetą galėjo pasipuikuoti ir taukšti populistinius niekus neva reikalaudami papildomų šimtų milijonų „liaudies“ gerovei kelti. Šioje komedijoje labiausiai reiškėsi „darbiečiai“ ir jau atvirai pagal jų vado muziką šokantys socialdemokratai, „valstiečiai“ ir socialliberalai. Jie prašė padidinti biudžeto išlaidas net beveik trimis milijardais litų, kas sudarytų daugiau kaip 14 proc. visų planuojamų 2006 metų išlaidų. Tie rūpintojėliai šiuos reikalavimus kėlė puikiai žinodami, jog toks ženklus išlaidų padidinimas visiškai nerealus ir neįmanomas, bet žmonėms mulkinti, moksliškai tariant – viešųjų ryšių akcijai, labai praverčiantis. Pakanka tik priminti, kaip smagiai žmonės balsavo už „darbiečius“ ir jų skelbiamą rojų po vienos, 11 ar 111 dienų. O čia trys milijardai! Žinoma, neaiškinant, iš kur tuos milijardus teks paimti.

Valdantieji aiškina, kad 2006 metų biudžetas kaip niekada socialiai orientuotas, o visoms sritims numatyta skirti daugiau pinigų. Tokie aiškinimai skirti arba beraščiams, arba visiškiems naivuoliams, kurie dabar plūsta į didžiausias miestų ir rajonų sales pasiklausyti mesijo Viktoro paistalų. Ir, žinoma, nemokamai pavalgyti Krekenavos dešros ir Kėdainių agurkų. Apie jokį laikymąsi naujojo įstatymo, pagal kurį draudžiama papirkinėti rinkėjus dovanomis ar Las Vegase prasilošusių atlikėjų koncertais, šie veikėjai nė negalvoja, nes Seimo vadovai net neketina kaip nors juos sudrausminti. Valdžios reklamuojamas socialinis biudžetas absoliučiai neatitinka tikrovės, nes socialinėms problemoms šalinti 2006 metais teks santykinai mažesnė biudžeto dalis.

Pavyzdžiui, švietimui skirta 8,46 proc. lėšų (2005 m. – 9,25 proc.), socialinei apsaugai – 6,97 proc. (2005 m. – 7,24 proc.) ir t.t. Ir tai ne opozicijos prasimanymas, o realūs skaičiai. Gerokai didėja tiktai žemės ūkiui skirtos išlaidos. Tiesa, irgi nesismulkinama aiškinti, kam iš „žemdirbių“ atiteks tie pinigai. Nors ir be aiškinimų akivaizdu, kad tuos pinigus pasiims parlamentaro J.Ramono, seno nomenklatūrininko J.Jagmino ir panašaus tipo „žemdirbiai“ ar jų draugai. Tuo tarpu opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus ir jo kolegų siūlymai rasti papildomų lėšų švietimui, mokslui, sveikatos apsaugai lieka be atgarsio. Nesvarbu, kad A.Kubilius aiškiai nurodė, iš kokių šaltinių galima surinkti papildomų lėšų į biudžetą. Pasak jo, dabartinė „socialiai orientuota“ Vyriausybė, dirbanti pagal 1987 metų Antano Sniečkaus premijos laureato sukurtą scenarijų, laikosi įprastos, ydingos politikos: sukurpia nedidelį biudžeto pajamų didėjimą, o metų pabaigoje trimituoja iš visų tribūnų, jog numatytų pajamų planas ne tik sėkmingai įvykdytas, bet ir gerokai viršytas. Tokius dalykus daryti į nepriklausomos Lietuvos aukščiausius postus įsirangę nomenklatūrininkai išmoko jau senaisiais sovietiniais metais. Todėl visiškai teisus A.Kubilius, siūlydamas Vyriausybei biudžete suplanuoti nulį, o jeigu, metams baigiantis, pavyks šį tą surinkti, bus galima girtis, kaip gerai dirba.

Aišku, didinti biudžeto išlaidas – rizikingas dalykas. Tuo labiau kad „socialiai orientuotieji“, prieš rinkimus kalbėję apie progresinius pelno mokesčius ar fizinių asmenų turto mokestį, dabar net girdėti apie tai nenori. Juk, kad ir kaip kalbėtume, pagrindines biudžeto pajamas sudaro mokesčiai. Tai kodėl gi besiskelbiantiesiems socialdemokratinių tradicijų politikams neįvedus visuotinio turto mokesčio ne tik juridiniams asmenims, t.y. įmonėms, bet ir fiziniams, turintiems ne mažesnį kaip, pavyzdžiui, vieno milijono litų turtą? Juk turto mokestį fiziniai asmenys moka visose Europos Sąjungos ir kitose demokratinėse valstybėse. Pirmiausia moka už nekilnojamąjį turtą. Bet Lietuvoje, kurios parlamento daugumą sudaro nežinia kokiais būdais pralobę nuvorišai, šiukštu net kalbėti apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. Ir kaip kalbės, jeigu, ypač paskutiniaisiais metais, nomenklatūrinio- oligarchinio klano atstovai savo milijonus masiškai verčia nekilnojamuoju turtu. Perka ir statosi namus, butus, žemės sklypus, nes už tai nereikia mokėti nė cento. O jeigu koks apsukruolis, aiškiai neteisėtais būdais susikrovęs milijonus, per žioplumą ar praradęs užtarėjus aukščiausiojoje valdžioje ir pakliūva teisėsaugos organų akiratin, tai pasirodo, jog tas milijonierius esantis tikras bėdžius, vos ne iš socialinių pašalpų gyvenantis. Mat visos pilys, žemės sklypai iš anksto perrašyti giminėms. Net tokiems, kurių akyse nėra matęs. Todėl nėra abejonės, kad, įvedus turto mokestį fiziniams asmenims, atsirastų pinigų ir švietimui, mokslui, užsienio investicijų programoms finansuoti. O su tomis užsienio investicijomis darosi striuka. Ne A.Kubilius ar R.Juknevičienė, o kairiųjų pažiūrų ekonomistai ir finansininkai muša pavojaus būgnais: valstybės ūkio plėtra akivaizdžiai slūgsta, mažėja užsienio investicijų, įmonių vadovai šaukia, kad trūksta darbuotojų, ir reikalauja, kad būtų neribotai leista atsivežti kvalifikuotus kadrus iš Rusijos ir Baltarusijos. Nesvarbu, kad tų rusiškų „kvalifikuotų“ kadrų ir taip per akis. Net sostinėje, jau nekalbant apie Klaipėdą, išgirsi daugiau kalbant rusiškai nei lietuviškai.

Vyriausybei deklaruojant apie ženkliai didesnį pajamų į biudžetą surinkimą 2006 metais, nieko nesakoma, kiek toliau „Gazprom“ ar „Lukoil“ brangins dujas, naftą. O kad brangs dujos, jau paskelbta iš anksto. Ir ne vienu ar dviem procentais, o kone per pusę. O Premjero bičiulis „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas, pasigirdus kalboms, kad „Mažeikių naftą“ ketina įsigyti Kazachijos ar Lenkijos naftos bendrovės, pareiškė, kad būtų blogai, jeigu taip atsitiktų. Kitaip tariant, tik „Lukoil“ gali išgelbėti ne tik „Mažeikių naftą“, bet ir Lietuvą. O kad I.Paleičiko pageidavimai būtų įvykdyti, prokumunistinė ir prorusiška „leidinių grupė“ jau ėmė skleisti žinias, kad į „Mažeikių naftą“ tiesiasi neaiškios rankos, ir tiktai A.Brazauskas gali pelningai ir visų Lietuvos žmonių labui perduoti Mažeikių įmonę į „patikimas rankas“. O tos patikimos rankos – aišku, Rusijos „Lukoil“ ar „Gazprom“. Pasirodo, anot „leidinių grupės“, siekis bet kokiomis priemonėmis nuversti A.Brazauską yra konservatorių ir kitų „tamsiųjų jėgų“ sugalvota akcija, nenorint, kad milijardai iš pelningai dirbančios ir dirbsiančios „Mažeikių naftos“ atitektų Lietuvos žmonėms, kurių gerove ir ateitimi labiausiai rūpinasi tiktai vienas A.Brazauskas su žmona, o kažkokiems kazachams ar lenkams.

To vienintelio rūpintojėlio laurus, net rinkimų nelaukdamas, ėmė atiminėti rusų oligarchas, irgi „besirūpinantis mūsų valstybe“. „Žygiuose per Lietuvą“ oligarchas be ceremonijų tyčiojasi iš savo koalicijos partnerių, gerbėjų, prišertų dešromis ir agurkais, klausiamas, kada gi pagaliau jis imsis vadovauti Vyriausybei, ciniškai pataria neskubėti, „kol dar gyvas Premjeras“. Užtat jau iš anksto žada pakeisti Lietuvos Konstituciją, pagrindinius įstatymus. Pirmiausia Rinkimų įstatymą, pakeičiant jį taip, kad parlamentarai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose. Taigi sumaišties kėlimas – didžiausias šio iš Rusijos pasiskolinto „valstybininko“ rūpestis.

Vadinasi, kol Premjeras su žmona Paryžiuje kėlė savo intelektualinį lygį, apžiūrinėjo prancūzų impresionistų darbus muziejuose, tikrasis Lietuvos valdovas ne tiktai žygiuoja per Lietuvą, bet ir kuria jos ateitį. Aišku, pagal Kremliuje pagamintą kurpalį. Mat, anot naujojo gelbėtojo, A.Brazauskas, Č.Juršėnas su G.Kirkilu ir J.Bernatonis, nors ir siuvo Lietuvai apavą pagal tą patį kurpalį, bet išėjo vyžos. Todėl rusų oligarchas pasiūs tokius pat batus kaip Baltarusijos „tėtušis“.

© 2005 "XXI amžius"