Atnaujintas 2005 gruodžio 2 d.
Nr.91
(1392)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Nešęs gėrį ir šviesą

Benjaminas ŽULYS

Mons. Vytautas Kazlauskas
(kairėje) papasakojo apie savo
draugystę, gražų bendravimą
su kun. P.Brazausku

Kaune buvo pakiliai paminėtas lietuvio kunigo, dailininko, Markuso Džiuzepės Skichonos tarptautinio universiteto („Marquis Giuseppe Scichona International University Foundation“) garbės daktaro Pijaus Brazausko gimimo 100-ųjų metinių jubiliejus. Jau nuo 1990-ųjų kovo jo kūnas ilsisi Oregono valstijos Portlendo (JAV) kapinėse, bet Lietuvoje ar užsienyje jį pažinojusieji, apie garbųjį kunigą girdėjusieji, jį mini kaip uolų, dvasingą Kristaus vynuogyno darbininką, talentingą menininką, altruistą, geros valios žmogų. (Plačiau apie kun. P.Brazauską „XXI amžius“ rašė lapkričio 18 d., 87-ame numeryje.)


Mykolo Krupavičiaus pėdsakai jo tėviškėje

Justinas ADOMAITIS

Eugenija Malinauskaitė-Treigienė

Apie tai, kad Mykolo Krupavičiaus (1885-1970) giminių gyvena Balbieriškyje (Prienų r.), sužinojau visai neseniai. „Kam galėjai girtis, jei mūsų dėdė kunigas sovietmečiu laikytas liaudies priešu“, – sako Eugenija Malinauskaitė-Treigienė.

Ir šiandien valdžioje, atrodo, tie patys. Daugeliui jų nemalonu girdėti M. Krupavičiaus priesakus valdininkams, kunigams: tarnaukite žmogui, mylėkite artimą, išeikite iš zakristijų.


NE TAM GIMUSI, KAD AMŽIAMS PRANYKTŲ

Janina Sedleckienė

Skaudi netektis

Lapkričio 17 dieną po ilgos ir sunkios ligos Baisogaloje (Radviliškio r.), sulaukusi beveik 80-ies metų, mirė tikybos mokytoja, katalikiškos spaudos platintoja, aktyvi parapijietė, politinė kalinė ir Lietuvos patriotė Janina Sedleckienė. Baisogaloje ji gyveno ir dirbo nuo 1967 metų. Baisogaliečiai J.Sedleckienę gerai pažinojo ir kaip žmogų, ir kaip aktyvią kovotoją už tikėjimą, tiesą ir laisvę, ją gerbė ir mylėjo, palankiai vertino nuoširdų jos atsidavimą darbui. Galbūt todėl niekas net nesistebėjo, kodėl tokia daugybė žmonių atėjo su ja atsisveikinti.


Tėvynės meilė yra artimo meilės dalis

Kalba, pasakyta rugsėjo 30 dieną Pandėlio bažnyčios šventoriuje laidojant kun. B.Balaišį

Kai miršta žmogus, mes liekame jam labai daug kuo skolingi. Mes, Tėvynės sąjungos nariai, taip ir nebespėjome padėkoti mūsų mylimam klebonui. Tikriausiai nė vienas iš mūsų, Pandėlio gyventojų, neabejojame, kad kunigas Bronius Balaišis buvo ir liks visiems laikams Pandėlio bendruomenės šviesuliu.


Paminėjo Tautos šventovės statytoją

Klebonas dekanas kun. Vytautas
Grigaravičius aukojo šv. Mišias
už kan. F.Kapočių, kurio portretas
buvo pastatytas prie altoriaus
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Lapkričio 27 dieną Kaune, Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, iškilmingai paminėtos jos statytojo kan. Felikso Kapočiaus 110-osios gimimo ir 34-osios mirties metinės. Presbiterijoje buvo gražiai papuoštas kan. F. Kapočiaus portretas, į kurį iš arčiau pasižiūrėti ir nusilenkti atėjo ne vienas vyresnio amžiaus žmogus.


Apie Sibiro kankinę

Adelės Dirsytės minėjime Šiauliuose
(iš kairės): Janina Klungevičienė,
vysk. Eugenijus Bartulis,
kun. dr. Kęstutis Trimakas
ir kun. Jonas Kazlauskas
J.Proscevičiaus nuotrauka

Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pakviestas, Šiauliuose lapkričio 9-10 dienomis svečiavosi Šiaulių universitete šį rudenį dėstęs kun. dr. Kęstutis A.Trimakas iš JAV.

Lapkričio 9 dieną Lietuvos katalikių moterų draugijos Šiaulių skyrius suruošė prasmingą vakarą, kuriame buvo pagerbta buvusi draugijos narė, kandidatė į palaimintąsias, Sibiro kankinė Adelė Dirsytė. Minėjime dalyvavo ir vysk. E.Bartulis. Trumpoje paskaitoje kun. dr. K.Trimakas A.Dirsytės veiklą Lietuvoje ir Sibire sugretino su popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybės kultūra. Po pranešimo prelegentas visus minėjimo dalyvius apdovanojo naujai išleista knygele apie A.Dirsytę.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija