| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Išeivijos padangėje Parama užsienio lietuvių katalikų sielovadai
Sovietinės okupacijos metais užsienio lietuvių katalikų sielovada rūpinosi Šventojo Sosto paskirti lietuviai vyskupai. Vysk. Antanas Deksnys vadovavo Vakarų Europoje gyvenantiems lietuviams, o vysk. Vincentui Brizgiui buvo pavesti visose kitose pasaulio šalyse išsisklaidę lietuviai katalikai. Šiuos dvasininkus išleidus į pensiją, 1984 metais Vatikanas paskyrė vysk. Paulių Baltakį vadovauti visiems lietuviams katalikams, gyvenantiems už Lietuvos ribų. Tuo metu tai buvo 110 lietuviškų parapijų bei 30 misijų šešiolikoje kraštų. Šis vysk. P.Baltakio apaštalatas tiesiogiai priklausė Vatikanui. Sužlugus Sovietų Sąjungai Vatikanas perorganizavo diasporų apaštalatus ir sujungė juos su atskirų kraštų vyskupų konferencijomis, pvz., užsienio lietuvių katalikų sielovada iš naujo tapo Lietuvos Vyskupų Konferencijos tiesioginiu rūpesčiu. Vysk. P.Baltakis dirbo šiose pareigose iki 2003 metų, kada oficialiai buvo priimtas jo prašymas išeiti į pensiją. Šiai spragai užpildyti Lietuvos Vyskupų Konferencija paskyrė prel. E.Putrimą savo delegatu užsienio lietuvių katalikų sielovadai. Šiuo metu tai apima 90 parapijų, 60 misijų įvairiose pasaulio šalyse bei besikuriančias naujas lietuvių bendruomenes emigracijoje. Prel. E.Putrimo atsakomybė koordinuoti po pasaulį išsisklaidžiusių lietuvių sielovadą, parūpinti parapijoms lietuviškai kalbančius dvasininkus ir steigti naujas misijas. Užsienio lietuvių katalikų sielovados misija, t.y. prel. E.Putrimo veikla, įmanoma vien dosnių aukotojų dėka. Lietuvos Vyskupų Konferencija neskiria finansinės paramos, tad tenka rūpintis ne tik sielovados administraciniais reikalais, bet ir lėšų telkimu. Todėl prel. E.Putrimo patariamasis komitetas lapkričio 12 dieną Toronte surengė lėšų telkimo vakarienę fiestą. Į šiltais meksikietiškais atspalviais papuoštą Prisikėlimo parapijos salę susirinko per 400 svečių. Grojant mariachi orkestrui, svečiai prieš vakarienę buvo vaišinami meksikietiškais užkandžiais, gaivinosi margaritomis. Vyko tyliosios varžytines, kur svečiai raštu galėjo varžytis už rėmėjų suaukotus fantus įvairius meno darbus, operos ir sporto rungtynių bilietus, tortus ir kt. Fantų iš viso buvo per 120, varžytines puikiai suorganizavo Mary Ann Kušlikienė ir Aušra Karkienė. Nepanorėję varžytis laimę galėjo bandyti net dviejose loterijose. Vakaro programai sumaniai vadovavo patariamojo komiteto pirmininkė Giedra Paulionienė. Pasveikinus renginio dalyvius, pristačius gausius garbės svečius, buvo perskaitytas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus laiškas. Prel. E.Putrimą sveikino Kanados parlamento narė Jean Augustine. Invokaciją sukalbėjo vysk. P.Baltakis, apibūdindamas prel. E.Putrimo nuveiktus darbus, tarp kurių per pastaruosius dvejus metus net 17 kelionių į užjūrius. Ypatingą vakarienę paruošė šeimininkė Genutė Kobelskienė su talkininkėmis. Stalus aptarnavo gražus būrys jaunimo prel. E.Putrimo pažįstami iš stovyklų ir jaunimo kelionių. Šie jaunuoliai dirbo be atlyginimo, norėdami paremti prelato veiklą. Po vakarienės žodį tarė Toronto vyskupas augziliaras John Boissoneau. Pasidžiaugė prel. E.Putrimo atsiekimais bei susirinkusiųjų išreikšta parama jo misijai. Prisikėlimo kredito kooperatyvo vardu sveikino pirmininkas Algis Simonavičius, kuris taip pat įteikė kooperatyvo dosnią auką. Vyko muzikinė staigmena. Į sceną išėjo Volungės choro dainininkai ir daina bei giesme pasveikino prelatą. Nors skambėjo rimtai, lotyniškai, pačių atlikėjų sukurti šmaikštūs lietuviški žodžiai pralinksmino publiką. Prel. E.Putrimas nuoširdžiai padėkojo visiems dalyviams už paramą, tiek finansinę, tiek moralinę. Trumpai papasakojo apie savo kasdienybę prisimindamas, kaip kartą teko telefonu prisistatyti vietiniam vyskupui Airijoje Kilkenny, ir kokią mįslę šiam uždavė sekretorės žinutė, kad skambinęs iš Kanados kažkoks prel. E.Putrimas, kalbantis su kanadietišku akcentu ir atstovaujantis Lietuvos Vyskupų Konferencijai! Be abejo, nemažai laiko prelatas skiria beaiškindamas savo unikalią paskirtį. Tikimasi, kad kuo daugiau bus tokių renginių kaip šis, tuo plačiau bus žinomi jo darbai ir geriau suprantama jo misija. Baigdamas prelatas pabrėžė: Kai tenka aplankyti įvairias lietuvių bendruomenes, parapijas ar misijas, vis labiau įsitikinu, kaip svarbu yra turėti savus dvasinius centrus. Ne tik todėl, kad tai skatina saviveiklą, tautines organizacijas, bet ir todėl, kad tose vietose krikščionybė skelbiama pagal mūsų tautos charakterį. Toronto lietuviai ir į šventinę vakarienę atvykusieji iš Ročesterio, Detroito, Hamiltono bei Monrealio šiai minčiai pritaria ir mano, kad ir sielovados misija yra remtina! R.G. Torontas, Kanada
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |