Atnaujintas 2005 gruodžio 2 d.
Nr.91
(1392)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Tik niekam nesakyk!

Patirtis liudija, kad bet kokios paslapties išviešinimo ar paskalos išplitimo garantas yra jų įslaptinimas. Jei prie išsakytos žinios ar paskalos priduriama „tik niekam nesakyk“, būtinai bus pasakyta, paviešinta. Tvirtinimas, kad rankraščiai nedega, liudija tą patį parašytoms, paslaptimis ženklintoms žinioms. Iš tikrųjų, kas buvo kartą parašyta, juolab jei slapčiomis, anksčiau ar vėliau iškyla į viešumą. Iškyla būtinai, jei raštai slepiami, maskuojami, ypač jei slepiama neteisybė. Antai apie Molotovo-Ribentropo slaptuosius protokolus sužinojo ne tik valstybės, kurias tie protokolai lietė, sužinojo visas pasaulis, nes jie buvo slaptieji, slėpė didelę neteisybę.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujas Archyvų įstatymas. Šis įstatymas akivaizdžiai gina budelių, kolaborantų ir KGB informatorių, įtakos agentų bei kadrinių KGB darbuotojų interesus, nes 70-iai metų įslaptina archyvuose esančius KGB dokumentus. Įstatymo autorius ir įslaptinimo šalininkas – Lietuvos archyvų departamento generalinis direktorius Vidas Grigoraitis, žiniasklaidos tvirtinimu, praeityje pats turėjo agentūrinių ryšių su KGB. Jis atkakliai gina įslaptinimo naudą, įsipareigojimą saugoti nuo išviešinimo svetimos valstybės specialiųjų tarnybų dokumentus.

Įsigaliojęs Archyvų įstatymas – tikras neteisingumo įteisinimas – sukėlė visuomenės pasipiktinimą, pasipylė protesto laiškai, forumų rezoliucijos aukščiausioms valstybės institucijoms su reikalavimu keisti įstatymą.

Prezidentas pateikė Seimui siūlymą keisti Archyvų įstatymo 14 ir 20 straipsnius, numatančius dokumentų saugojimą ir naudojimą. 2005 m. birželio 28 d. Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma pateikė Seimui Archyvų įstatymo 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, naikinantį ydingą dokumentų saugojimo ir naudojimo tvarką. Projekto svarstymas buvo įtrauktas į Seimo lapkričio 10 dienos posėdžio darbotvarkę, tačiau, Teisės departamentui išreiškus abejonę dėl pakeitimų atitikimo Konstitucijai (be jokio pagrindo), projektas perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui vertinti. Akivaizdus reikalo sprendimo vilkinimas – įteisinto neteisingumo tąsa!

SSRS represinių struktūrų dokumentų įslaptinimas nepriklausomoje Lietuvoje – tikras, niekinantis auką ir ginantis budelį, teisinis akibrokštas. Apie jį pasaulis sužinos ir be įspėjimo „tik niekam nesakyk“. Metas Seimui atsikvošėti, akivaizdžiai ydingus įstatymus naikinti skubos tvarka.

Algimantas ZOLUBAS

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija