|
Slaptasis rusų ginklas
Petras KATINAS
Neseniai vienas Rusijos armijos generolas per televiziją perskaitė gero pusvalandžio trukmės liaupsę
pagrindiniam rusų kareivio apavui kerziniams batams. Pasak generolo, kerziniai batai tai tiesiog sovietinių karinių batsiuvių sukurtas stebuklas, kuris ne ką mažiau už legendines katiušas praėjusio tėvynės karo metu padėjo nugalėti vokiškąjį fašizmą ir japonų militarizmą. Tai, kad Rusijos generolai labai dažnai nusišneka, ne naujiena. Bet kerzinius batus pavadinti reikšmingiausiu rusų išradimu tai jau absurdo viršūnė. Kažkodėl niekas nematė ir neregėjo, kad sovietų, dabar Rusijos, armijos generolai ir karininkai nešiotų šį stebuklu paskelbtą apavą. Netgi Stalino laikais, kai eiliniai kareiviai vyniodavo kojas keliolikos metrų ilgio skudurais.
Į tokius generalinio štabo generolo atradimus ir kerzinių batų šlovinimą atsiliepė Afganistano karinės avantiūros veteranas desantininkų kariuomenės pulkininkas Nikolajus L. Štai ką jis rašo: Per visus ilgus savo tarnybos armijoje metus aš nemačiau nė vieno generolo, apsiavusio ne tik kerziniais, bet dargi chrominiais batais. Gynybos ministerijos speciali siuvykla siuvo batus generolams. Jie siuvami iš puikiai išdirbtos veršelių odos, o batų vidus išklotas trijų mėnesių ožiukų kailiais. O štai mano kariai desantininkai, prieš šokdami iš lėktuvo parašiutais, apsiriša savo kerzinius batus virvėmis ar viela, nes, to nepadarius, išgirtieji kerziniai nukristų nuo kojų, ir karys atsidurtų žemėje basas.
Kerzinių batų privalumai tai mitas, kurių prikurta daugybė, ypač armijos viršūnėse. Ir tas mitas atsirado dėl mūsų skurdaus gyvenimo. Šie batai sukasi aplink blauzdas, ypač vykstant rikiuotės pratyboms. Naujokai šauktiniai, nuo ryto iki vakaro marširuodami per rikiuotės pratimus, nutrina kojas iki kraujo ir žaizdų. O ką jau kalbėti apie kareivių autus, irgi vieną kerzinių batų atributų, nuo kurių kareivinėse sklinda toks dvokas, jog reikėtų vaikščioti su dujokauke. Kojų grybelis, kiti odos susirgimai nuolatiniai kerzinių batų sukelti palydovai, kurie bjauriai žaloja kareivių kojas, dažnai visam gyvenimui. Taigi užnugario generolai taupo savo kareivių sveikatos ir jų kojų sąskaita. Nė viena pasaulio armija nenešioja aulinių batų. Tuo labiau kerzinių. Kerzokai (kerzači) yra tipiškas rusiškas suvenyras, kuriuos mūsų taikdariai buvusiojoje Jugoslavijoje keitė į amerikietiškus batus. Amerikiečių ir kitų NATO valstybių kariai, išvydę tokį mūsų kareivių apavą, klykė iš nuostabos ir pasitenkinimo ir bemat duodavo mūsiškiams naujus savo batus, netgi primokėdavo po 200 dolerių. Jie sakė, kad parsivežę namo šiuos rusiškus suvenyrus rodys savo giminėms ir kaimynams tarsi kokią senovės Romos monetą. NATO kariškiai šiems suvenyrams netgi sugalvojo pavadinimą kerzinės matrioškos.
Ne paslaptis, jog karo atveju Rusijos armijos sandėliuose sukaupta kol kas milijonas porų kerzinių batų. Ir tos atsargos nuolat papildomos. Todėl gal vertėtų tuos kerzinius batus parduoti NATO valstybėms kaip rusiškus suvenyrus, o už gautus dolerius nupirkti kareiviams gerus batus ir nejuokinti pasaulio.
Tie, kuriems teko tarnauti sovietų armijoje, patys puikiai prisimena šį rusišką stebuklą. Dar galima pridurti, kad didžiulis dvokas kildavo ne tik dėl autų. Tuos kerzinius batus reikėjo nuolat blizginti batų tepalu, kurį tepalu galima pavadinti tik sąlyginai. Paprastai prausykloje stovėdavo didžiulė dėžė to tepalo, kuris labiau primindavo degutą, kuriuo mūsų seneliai tepdavo vežimų ašis.
© 2005 "XXI amžius"
|