Širdies ir muzikos bendrystė
Rūta JONUŠKIENĖ
|
Scenoje - Uteniškių mėgstama Gija,
vadovaujama Kęstučio Čiauškos
|
Utenoje didžiaisiais armonikų atlaidais vadinama Lietuvos
kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė Linksmoji armonika paskutinį
lapkričio savaitgalį į Utenos kultūros centrą sukvietė liaudiškąsias
muzikavimo tradicijas puoselėjančius kolektyvus iš įvairiausių Lietuvos
kampelių. Visi keliai veda į Uteną, - šmaikštavo muzikantai, jau
šešioliktąjį kartą iš eilės atvežę uteniškiams skambių dainų, trankių
polkų, ilgesingų valsų, subtilaus humoro ir gražių dvasinės bendrystės
valandų.
Šventėje dalyvavo kaimo kapelų patriarchas kompozitorius
Jurgis Gaižauskas su žmona Zosele, atvyko kraštiečiai etnologė Gražina
Kadžytė ir profesorius daktaras Algirdas Vyžintas. Per dvi šventės
dienas uteniškiai išgirdo šešiolika kapelų ir dešimt liaudies muzikantų,
o jaunieji Videniškių Juozo armonikieriai koncertavo ne atskirai,
bet kaip darnus ansamblis.
Dovanojo ratus
Linksmosios armonikos šventės dalyviai - kapelos ir liaudies muzikantai gyrė uteniškius už ypač šiltą bendravimą. Žiūrovų nereikėjo raginti nei dainuoti, nei ploti švelnūs armonikų tonai nešė jaunystės atsiminimų takais, primindami kadaise dainuotas dainas, gegužinių nuotaikas ar kaimo vakarėlių linksmybes.
Šventės režisierė Vida Kairienė ir dailininkė Aurina Paškevičienė sukūrė vientisą scenografiją ūkininko kieme, prie rudeniškai obuoliais aplipusių obelų ir kekėmis linkstančių šermukšnių, jaunatviškai šurmuliavo pulkas smagaus jaunimo, iš kurio net ir garbaus amžiaus sulaukę žmonės galėtų pasimokyti subtilaus humoro, uteniškių tarmės, šmaikštumo... Gražiam jaunimėliui svetelius sutikti ir palydėti padėjo tetulytė G.Kadžytė, radusi žodžių pagirti, paskatinti, pasidžiaugti. Visiems liaudies muzikantams ir kapeloms atminimui įteikti mediniai ratai - kad ir kitąmet į Uteną atidardėtų, dainomis ir gera nuotaika vežini...
Žiūrovai žavėjosi tradicijas puoselėjančiu jaunimu
Grojo, dainavo, širdis linksmino kapelos, iš kurių, kaip ir kasmet, žiūrovai rinko pačias geriausias. Šiais metais daugiausia uteniškių balsų surinko ir žiūrovų simpatijų prizus pelnė Lietuvos studentų atstovai Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis Jaunimėlis (vadovas Bronislovas Glovickis) ir Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis Saulė (vadovas Darius Daknys). Kol jaunimas gros, dainuos, šoks lietuvių liaudies šokius, tol ir Lietuvos vardas bus pasaulio žemėlapiuose.
Už nuoširdų muzikavimą - plojimai
Nors žiūrovų simpatijų prizai tik du, tačiau nuoširdžiais ir ilgai netylančiais plojimais sutikta daug kapelų. Tai pats vyriškiausias visų laikų kolektyvas Varėnos liaudiškos muzikos kapela Periodas (vadovas Valentinas Taraila), Rokiškio choreografijos mokyklos kapela Bučkis (vadovas Alvydas Fijalkauskas), Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškos muzikos kapela Versmė (vadovas Rimantas Vaičekonis), Panevėžio rajono Perekšlių bendruomenės namų liaudiškos muzikos kapela Atžalynas (vadovas Rimas Medišauskas), Rokiškio savivaldybės teatro rūmų kapela Rokiškio muzikantai (vadovas Rimantas Tamošiūnas), Birštono miesto kultūros centro kapela (vadovė Renata Janulynienė) ir kt.
Pernai žiūrovų prizą laimėjusi Anykščių kultūros centro kapela Grieža (vadovas Kęstutis Grigaliūnas) ir šįmet nenuvylė uteniškių. Kapeloje groja ir dainuoja moksleiviai, pedagogai, taksi vairuotojai, policininkai. Utenos scenoje su kapela debiutavo jaunoji kontrabosininkė Gabrielė Griauzdaitė, puikiai skambėjo Nerijaus Kaušylo ir Pauliaus Janukėno duetas. Anykštėnai dažnai koncertuoja kartu su dainininku Romualdu Vešiota ir aktoriumi Algirdu Grašiu.
Melodijų vingrumu, dainų nuoširdumu žavėjo ir Ignalinos kultūros centro kapela (vadovas Žydrūnas Tumaitis), ir tiesiais keleliais atvykusi Kupiškėnų kapelija (vadovas Bronius Glemža), ir uteniškiams gerai pažįstama Anykščių liaudiškos muzikos kapela Anykšta (vadovas Jakovas Pustelnikovas).
Šiltai uteniškiai sutiko Utenos miesto liaudiškos muzikos kapelą Gija (vadovas Kęstutis Čiauška). Šis kolektyvas kasmet dovanoja po keletą naujų ir negirdėtų dainų, kurios labai patinka liaudiškos muzikos gerbėjams.
Rinko šauniausius
Taip pat žiūrovai slaptu balsavimu rinko teatrališkiausius muzikantus, labiausiai patikusius dainininkus, šmaikščiausius ir šauniausius pasakorius, kurie buvo apdovanoti specialiais prizais.
Liaudies muzikantų pasirodymai priminė teatro miniatiūras, kupinas žaismės, nuotaikų kaitos, linksmybės ir, žinoma, meistriškumo. Žiūrovai negailėjo plojimų Lietuvoje žinomiems muzikantams Algimantui Mieliauskui, Kęstučiui Kuzmickui, Pranui Uibinui, Danieliui Tarailai, Vytautui Dagiui, Algiui Vaitoniui, Broniui Žvirbliui. Šauniausiais muzikantais žiūrovai išrinko Justiną Kasparą, grojusį armonika, trimitu ir atlikusį savo kūrybos humoristines dainas, bei uteniškius Kazimierą Streikų ir jam būgneliu pritarusią Kristiną Streikutę.
Jurgio Gaižausko prizai - už subtilų liaudišką muzikavimą
Liaudies kapelų patriarchu ir tėvu vadinamas Jurgis Gaižauskas yra sukūręs šimtus valsų, polkų ir maršų, į kūrybos kelią palydėjęs ir paskatinęs domėtis liaudiška muzika dešimtis, o gal ir šimtus žmonių. Be Jurgelio, visada linksmo ir besišypsančio, be jo graudžiai virkdomo ar linksmai kalbinamo smuiko, be kelionėse visada lydinčios gležnutės žmonos Zoselės neįsivaizduojama nė viena didesnė liaudiškos muzikos šventė. Ir šįkart į Uteną J. ir Z.Gaižauskai atvyko tiesiai iš Telšiuose vykusios šventės.
J.Gaižauskas uteniškiams dovanojo paties sukurtą dainą Skambioji kalba, kurią atliko pritardamas smuiku. Visa Linksmosios armonikos šventė yra ypatinga - nuo pat pirmojo iki paskutiniojo koncerto, kurį užbaigė garsi Akmenės rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos kapela Ventukai. Tai jau ne vien smuikeliai, bet ir dūdos, žavėdamasis renginiu sakė J.Gaižauskas. Mano kompozicijos mokytojas buvo A.Dvoržakas, nes mokiausi pas jo mokinį. Kartą savo kompozicijai panaudojau lietuvių liaudies dainos intonaciją. Mokytojui tai patiko, ir jis paskatino mane klausytis, kaip groja kaimo kapelos. Iš pradžių klausiausi, o paskui ėmiau kurti kapeloms muziką, kuriai atidaviau visą savo gyvenimą.
Kompozitorius J.Gaižauskas su žmona savo įsteigtus prizus už subtilų liaudišką muzikavimą bei senųjų tautos tradicijų puoselėjimą skyrė Kelmės kultūros centro kaimo kapelai Kelmynė (vadovas Gerimantas Rukas) ir Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio Vieversa kapelai (vadovas Povilas Velikis). Šie prizai, pasak kapelų vadovu, yra labai garbingi ir reikšmingi apdovanojimai, skatinantys dirbti dar kūrybiškiau, nes maestro J.Gaižauskas yra matęs ir girdėjęs šimtus įvairiausių kolektyvų, vertinęs ir patarimų negailėjęs pulkams geriausių muzikantų.
Lietuvos šviesuolis iš Videniškių
Šventėje kasmet dalyvauja Molėtų rajono Videniškių kaimo kapela. Šis gausus kolektyvas - įvairių tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas - gerai žinomas ne tik Utenoje, bet ir visoje Lietuvoje. Kapelos vadovas Juozas Vasiliauskas moka suburti ne tik suaugusiuosius, bet augina pulkelį gražaus jaunimo, armonikas virkdančio ne prasčiau už geriausiuosius Molėtų krašto muzikantus.
Šiais metais J.Vasiliauskas tapo Lietuvos televizijos akcijos Daugiau saulės, daugiau šviesos laureatu Lietuvos šviesuoliu. Jam šį garbingą titulą skyrė laidos Gero ūpo, skelbusios nominaciją Muzika tai visas gyvenimas, žiūrovai.
Šis ruduo ir man, ir mano vadovaujamiems kolektyvams buvo sunkus Gero ūpo laidoje grojome su jaunaisiais armonikieriais, o Biržuose vykusiame Lietuvos kapelų varžytuvių ture patekome tarp aštuonių geriausių kapelų ir šturmavome Kaune vykusio konkurso Grok, Jurgeli aukštumas, sakė J.Vasiliauskas. Buvome atrinkti į baigiamąjį koncertą, surengtą Vilniuje, Siemens arenoje. Kaip liaudiškiausią Lietuvos kapelą mus, videniškiečius, sveikino tūkstančiai žiūrovų. Utenoje vykstanti Linksmosios armonikos šventė vienas gražiausių renginių, kuriam ruošiamės ypač atsakingai.
Minčių kūrybai reikia semtis iš liaudies kūrybos klodų
Pirmąkart Utenoje vykusioje Linksmosios armonikos šventėje dalyvavo kraštietis profesorius daktaras Algirdas Vyžintas. Jo nuomone, renginyje dalyvavusios kapelos savitos, kontrastingos, turinčios savųjų aukso smilčių. Profesoriui yra ne kartą tekę būti Grok, Jurgeli šventėse, tačiau Utenoje jam patiko labiau - žiūrovai ir atlikėjai yra arčiau vieni kitų, kapelų vadovai pateikia žiūrovų vertinimui savąją kūrybą ir instrumentuotes bei vis randa liaudiškų perliukų, turtinančių repertuarą.
Tačiau A.Vyžintas pastebėjo, kad kai kurios kapelos tarsi atitrūko nuo liaudiškosios kultūros, pasinėrė į saldoką miesčioniškai romantiškų dainų įtaką ir pataikauja žiūrovams. Kai kurių kolektyvų programose stinga kaimiškos dvasios, santūrumo, subtilumo, kūriniai atliekami per garsiai ir vienodai. Armonikos, kuri į Lietuvą atkeliavo XX a. pradžioje, paskirtis, pasak profesoriaus, buvo kurti kaimiškają lietuviškąją kultūrą, nuo kurio dabar nutolstama. Gerai, kad kapelų vadovai ir muzikantai kuria patys, tačiau neturėtų būti užmirštami neišsenkantys liaudies kūrybos klodai, kuriuose dar daug neatskleistų deimančiukų senųjų dainų, valsų. Dabar gi dažniausiai grojamos tik polkos. Atkreiptinas dėmesys ir į kapelų muzikantų aprangą stilingai liaudiškai pasipuošę muzikantai ir dainininkai gražiau atrodo scenoje, nes tvarkingas drabužis ne tik puošia, bet ir drausmina.
A.Vyžintas ypač žavėjosi liaudies muzikantais ir jų atliekamus kūrinius bei juos pačius vadino liaudiškais šedevrais.
Nuskambėjo, nuaidėjo vingrios armonikų melodijos, atnešdamos Advento tylą, ilgus ir tamsius vakarus nueitiems keliams ir nudirbtiems darbams apmąstyti.
Utena
Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|