Kunigas
ir politika: Mykolo Krupavičiaus veiklos štrichai
Dr. Algimantas Kasparavičius
Greta kitų XX a. pirmos pusės žymiausių lietuvių
valstybininkų, kunigas Mykolas Krupavičius, užima išskirtinę vietą.
Tam tikra prasme, regis, galima kalbėti netgi apie kunigo ir politiko
M.Krupavičiaus fenomeną prieškario Lietuvos politiniame diskurse.
Nors prieškario Lietuvoje, ypač parlamentinės demokratijos metais,
katalikų dvasininkai gana gausiai ar aktyviai dalyvavo šalies politiniame
gyvenime, būta kunigų parlamentarų, ministrų, departamentų direktorių,
diplomatų, nacionalinio banko valdytojų ir net premjerų, tačiau
įžvalgia politine intuicija, sugebėjimu pažinti žmones, organizaciniais
gabumais, nepriekaištinga politine etika, meistriškai įvaldytu oratoriniu
menu ar pagaliau patrauklia išore didžiuotis toli gražu galėjo ne
kiekvienas. Nedaug prieškario Lietuvoje buvo ir politikų pasauliečių,
kuriems būtų galima priskirti tokią plačią asmens pozityvių savybių
skalę. Taigi ne veltui kun. M. Krupavičiaus politinį talentą buvo
priversti gerbti ar bent jau pripažinti ne tik jo šalininkai, bet
ir idėjiniai ar politiniai oponentai.
|
Gynęs
tiesą
Dr. Aldona Kačerauskienė
|
Mindaugas Tomonis
(1940-1975)
|
Būsime tikraisiais Dievo vaikais Kristuje, aktyviai
kuriančiais Gėrį ir Grožį, Tiesoj tobulinančiais vidinį ir išorinį
pasaulį. Kas rytą atsistojame ant Ateities slenksčio Būkime šviesūs!
Pakilkime aukščiau savęs savo būtimi, aukščiau intrigų, tuštybės,
smulkmeniškumo, melo ir smurto, karjerizmo ir baimės. Tebūna mūsų
gyvenimo norma tolerancija ir kartu kova su blogiu. Teprisipildo
meile mūsų visų širdys: Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali
mylėti Dievo, kurio nemato
(1 Jn 4, 20).
|