Atnaujintas 2005 gruodžio 21 d.
Nr.96
(1397)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Susitiko su S.Kovaliovu

Gruodžio 15 dieną Seimo Tėvynės sąjungos frakcija buvo surengusi susitikimą su buvusiu Rusijos Dūmos nariu, buvusiu Rusijos delegacijos Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje nariu, Lietuvoje gerai žinomu rusų disidentu, žmogaus teisių gynėju Sergejumi Kovaliovu.

Susitikimą vedusi Seimo narė, Tėvynės Sąjungos vicepirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė papasakojo apie Lietuvos politinę padėtį ir paprašė svečią pasidalyti mintimis apie politinę padėtį Rusijoje.

S. Kovaliovas prisiminė tuos laikus, kai jis buvo Rusijos Dūmos narys ir vadovavo Žmogaus teisių komitetui, kuriam pasisekė įrašyti į Rusijos konstituciją keletą svarbių demokratijos postulatų, bet apgailestavo, kad Rusijos konstitucija, kuri iš principo yra nebloga, šiandien neveikia. Panašiai svečias kalbėjo ir apie opoziciją: „Ji reikalinga tam, kad parodytume jums, jog Rusija yra teisinga valstybė, nes ten yra net opozicija“. Rusijos valstybėje neveikia ir valdžių pasidalijimo mechanizmas, nors tai įrašyta konstitucijoje , o valstybė yra pusiau mitinis darinys – „deržava“, kurioje nedrįstama sakyti, kad veikia valdomoji demokratija, o randamas terminas – suvereni demokratija. Rinkimai Rusijoje vyksta taip, kad rezultatai būtų tokie, kokie reikalingi valdžiai, nes yra gerai panaudojami administraciniai resursai. Čečėnijoje, kur tų resursų trūksta, rezultatai falsifikuojami. Ten, atėję į balsavimo apylinkes, balsuotojai neberanda biuletenių, nes jie jau būna balsadėžėse.

Ir apskritai daug dėmesio S. Kovaliovas skyrė Čečėnijai. Į klausimą, kaip jis prognozuoja karo Čečėnijoje tolesnius įvykius, atsakė, kad taikios baigties jis nemato, nebent įvyktų stebuklas. Be spaudimo Rusija nepasitrauks. Jo nuomone, išeitis būtų – tarptautinis mandatas Čečėnijoje. „Čečėnija negali būti Rusijos dalis, – sakė jis, – ir tai yra tarptautinis reikalas“. Anot S.Kovaliovo – laisvos televizijos Rusijoje nebeliko, spauda yra gera, bet ji jau ant bankroto ribos ir jos niekas neskaito. Teisėtvarkos pareigūnai su džiaugsmu prisiminė laikus, kai galiojo skambučio teisė. „Nereikia bijoti Rusijos, – teigė S.Kovaliovas, kritikavęs Vakarus keliaklūpsčiaujant V.Putinui. – Blogąjį Haiderį Vakarai „suvirškino“, o prie blogesnio Putino išsirikiuoja eilutė norinčių jam paspausti ranką“, – sakė jis ir su pagarba kalbėjo apie Lietuvą, kurios Prezidentas išdrįso nevažiuoti į Maskvą sveikinti Rusijos prezidento su pergalės prieš fašizmą 60-mečiu, kai jį sveikino viso pasaulio galingieji.

Susitikime gausiai dalyvavo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, tarp jų – ir buvę S.Kovaliovo bendražygiai – kovotojai su sovietine sistema ir Lietuvos okupacija – N.Stasiškis, P.Jakučionis. Vizito metu svečias buvo susitikęs su pirmuoju Lietuvos valstybės vadovu, Europos Parlamento nariu V.Landsbergiu.

XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija