|
Grynuoliai
Petras KATINAS
Sukako vieneri metai nuo vadinamosios keturių partijų koalicinės Vyriausybės darbo. Atrodo, pernelyg didelių liaupsių nesusilaukta. Premjeras tiktai pagyrė pats save pabrėždamas, kad praėję metai buvo sėkmingiausi per visus penkerius jo vadovavimo Vyriausybei metus. Pasigyrimai trafaretiniai ekonomika kyla, biudžetas pilnėja, nedarbas mažėja, auga pensijos ir atlyginimai. Tik šį kartą dvaro rašytojai nepaskelbė knygos, liaupsinančios Vyriausybę, kaip tai buvo anksčiau padaryta, kai Vyriausybėje tvarkėsi socialdemokratai ir socialliberalai. Tiesa, A.Brazauskas prisipažino, jog dirbti koalicijoje yra nelengva. Kitaip tariant, kiekvienas partneris traukia antklodę į save. Tai yra kiekvienas gviešiasi kuo daugiau biudžeto ir ES struktūrinių fondų pinigų. Tas pinigų troškulys dar kartą pasitvirtino tą pačią dieną, kai Premjeras šlovino savo koalicijos vienerių metų sukaktį. Pasirodo, rusų oligarchas pareikalavo, kad ES struktūrinių fondų pinigus skirstytų ūkio ministras darbietis K.Daukšys, o A.Brazauskas nori, jog ta privilegija atitektų finansų ministrui Z.Balčyčiui. Tam pačiam, kuriam prognozuojamas A.Brazausko įpėdinio vaidmuo Socialdemokratų partijos vadovo kėdėje. Taigi dar kartą pasitvirtino, kas gi labiausiai rūpi koalicijos partneriams. Atrodo, komentarai čia visiškai nereikalingi. A.Brazauskas neprognozavo tolesnės šios Vyriausybės ateities. Bet ką čia prognozuosi! Jau praėjusi savivaldybių rinkimų kampanija rodo nuožmią keturių partijų kovą, kuri neabejotinai kiekvieną dieną vis labiau aštrės. Baigsis visokie broliavimaisi ir tapšnojimai per pečius, skirti naiviai publikai. Tiesą sakant, dabar Lietuvą valdo ne Vyriausybė, o kažkoks neaiškus ir negirdėtas organas Politinė taryba, kurią profesorius Bronius Genzelis pavadino masonų lože. Kiti politologai tą tarybą vadina šeima, turėdami galvoje mafijinę struktūrą. Prof. B.Genzelis dabartinę mūsų valdžią apibūdino senovės graikų žodžiu: plutokratija (graikiškai plutos turtai, kratos valdžia). Senovės graikai tokią valdžią laikė pačia bjauriausia valdymo forma. Tie plutokratai, nebūdami nei parlamento, nei Vyriausybės nariais, Politinėje taryboje diktuoja, kokius sprendimus turi priimti Vyriausybė ir kitos valdžios institucijos. Visiškai taip pat, kaip darė buvęs SSKP politbiuras. Todėl nežinia, kuo čia didžiuojasi koalicijos partnerė, dabar valstietė liaudininkė K.Prunskienė, kad Vyriausybė dirba sutartinai ir vaisingai. Štai ką apie tą koaliciją rašo Rusijos informacinė agentūra Regnum, savo straipsnį pavadinusi Valdančioji koalicija balansuoja ant ribos. Agentūra teigia, ir tai, deja, yra tiesa, kad V.Uspaskichas, nors ir neužimdamas jokių vyriausybinių postų, lieka pagrindiniu politiniu žaidėju, o į politinę areną gali netrukus sugrįžti R.Paksas. Yra visos galimybės, kad dabartinė Seimo dauguma perbalsuos dėl R.Pakso nušalinimo ir atšauks draudimą užimti jam aukštą postą valdžioje. Apie tokią galimybę atvirai kalba koalicijos narė, žemės ūkio ministrė K.Prunskienė, buvusi R.Pakso gynėja ir užtarėja, teigia Regnum. Sprendžiant iš šios agentūros komentarų, darbiečiai jau numatė savo būsimuosius partnerius naujojoje koalicijoje. Tie partneriai tai R.Pakso liberaldemokratai, K.Prunskienės liaudininkai ir pavieniai parlamentarai, kurie visada pasirengę prisiglausti prie stipresniųjų. Ir jeigu V.Uspaskichui ir jo šalininkams pavyks gauti solidžią persvarą savivaldybių rinkimuose, tai dabartinės koalicijos dienos suskaičiuotos. Jau net sunku prisiminti atvejus, kai valdžios partneriai nesusirieja. Nespėjo Premjeras paminėti savo koalicijos metinių, kai Socialdemokratų frakcija Seime, susitarusi su paksininkais, išbraukė iš Seimo darbotvarkės kelerius metus vilkinamą dviejų vidaus tarnybos pulkų statuso ir pavaldumo klausimą. Šie pulkai yra grynas sovietinis anachronizmas ir primena sovietinių laikų NKVD ir VRM kariuomenę. Kodėl gi socialdemokratai ir paksininkai taip nori, kad šie pulkai nebūtų pertvarkyti į policijos viešojo saugumo dalinius? Ogi todėl, kad ekskomunistai ir buvęs vidaus reikalų ministras, Premjero dešinioji ranka patarėjas J.Bernatonis to nepageidauja. Juk kas žino, kada gali prireikti šio sovietinio palikimo paslaugų. Tad apie kokią koalicijos vienybę galima kalbėti? Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko, koalicijai vien dėl socialdemokratų balsavimo dėl vidaus reikalų pulkų priklausomybės iškilo labai rimtų problemų. Taigi apie ką čia dar galima kalbėti?
Šiomis dienomis dramaturgas, kino režisierius, publicistas VytautasV.Landsbergis konstatavo: Taip mūsų mielas kraštas ima virsti kažkokiu fantomu, kažkokiu istorijos ir realybės šou be išsamesnės analizės ir atsakomybės. Bet ir kur jai atsirasti, tai atsakomybei ar bent elementariam padorumui, jeigu niekas iš valdomųjų to nepareikalauja? O kas gi reikalaus, jeigu, anot prof. B.Genzelio, dabar vėl rikiuojasi paklusnių avių kolonos su savo vadais priešakyje, o kur tie vadai veda, dažnam nerūpi. Kaip ir nerūpi, kas tuos vadus maitina. Niekas prievarta neburia bandos. Ji pati susirenka. Vedlio irgi niekas nerenka. Jis apsireiškia, o paskui jį visi keliauja į bedugnę.
Na, pavyzdžiui, kas gali paaiškinti, kaip čia išėjo, kad Lietuvos, NATO valstybės, Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Baltarusija dėl karinės srities partnerystės. Esą mūsų kariškiai mokys baltarusių karininkus... anglų kalbos ir šiaip padės jiems sudemokratėti! Vargu ar dar galima įsivaizduoti didesnį absurdą. Apie kokį bendradarbiavimą galima kalbėti, jeigu netrukus Baltarusijos armijoje bus daugiau kaip 50 tūkst. kariškių, o prezidentas A.Lukašenka ir Rusijos generalinis štabas rengiasi dislokuoti Lietuvos pašonėje moderniausius raketinius kompleksus Iskander? Pagaliau ne kas kitas, tas pats A.Lukašenka staiga paskelbia, jog Lietuvoje rengiami kažkokie Baltarusijos opozicijos smogikai. Aišku, nėra ko norėti iš mūsų krašto apsaugos ministro, idealiai pasikausčiusio partinio ideologo. Arba iš jo kolegų Seimo narių, tokių kaip A.Bradausko, vykusio į Baltarusiją pasigėrėti klestinčiu liaudies ūkiu. Bet kurgi mūsų aukščiausiųjų valdžios pareigūnų reakcija? Todėl nė kiek nenustebtume, jeigu netrukus į Vilnių atvyktų pats Sausio 13-osios žudikas generolas Uschopčikas ir jam pats ministras patiestų raudoną kilimą, o jo žmonai puokštę gėlių įteiktų, kaip jau įteikė pasiklydusio rusų piloto Trojanovo žmonai. Bet ir šiuo atveju Minskas pademonstravo, kad jam ta karinės partnerystės sutartis tuščias dalykas. Juk nespėjo žiniasklaida paskelbti apie tą istorinį įvykį, kai Baltarusijos KGB pirmininko pavaduotojas Viktoras Vegera per valstybinę Baltarusijos televiziją pareiškė, kad NATO bazėje Lietuvoje (kur jis atrado tokią?) Baltarusijos opozicionieriai buvo mokomi šaudyti. Tuo pat metu oficialusis Minskas po tokio V.Vegeros pareiškimo atšaukė gruodžio 21-22 dienomis planuotą Baltarusijos gynybos ministerijos delegacijos vizitą į Lietuvą. Įdomiai komentavo šiuos Minsko veiksmus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas. Jie teigė, kad apie karinės partnerystės sutartį sužinojęs tik iš naujienų agentūrų pranešimų... Štai kaip! Užsienio reikalų komiteto pirmininkas apie tokius dalykus sužino tik iš žiniasklaidos. O apie Baltarusijos KGB pirmininko pavaduotojo kaltinimus, jog Lietuvoje mokomi šaudyti baltarusių opozicionieriai, išvis nieko negirdėjęs.
Pagaliau tai, kad mūsų komunarų mąstysenoje mažai kas pasikeitė, rodo neseniai socialdemokratų būstinėje įvykęs pogrindininko, didžiojo tėvynės karo dalyvio, ilgamečio LSSR ministrų tarybos ir Aukščiausiosios tarybos pirmininko Motiejaus Šumausko gimimo šimtmečio paminėjimas. Kažkodėl paminėjimo vieta šį kartą buvo pasirinkta ne Mokslų akademija, kaip buvo minint kolaboranto Nr. 1 A.Sniečkaus jubiliejų, o partijos būstinė. Partijos veteranams ir dabartiniam aktyvui buvo pristatyta buvusio M.Šumausko pavaldinio, kažkokio Algio Samajausko epochos kūrinys Ąžuolai nebijo vėtrų apie tikrą bolševiką, anot autoriaus, grynuolį, visa širdimi atsidavusį Lietuvai. Pasirodo, šis grynuolis kartu su kitais dešimtmečiais tarnavo Lietuvai ir kurių darbo vaisiai iki šiol gyva Lietuva... Todėl ko stebėtis, jeigu ir KGB pulkininkai bei šnipai skelbia savo memuarus, niekina nepriklausomą Lietuvą.
© 2005 "XXI amžius"
|