|
Milijardai paskirstyti. Kas toliau?
Petras KATINAS
Birželio 18 dieną pasibaigęs ES viršūnių susitikimas
buvo bene pats dramatiškiausias Europos Sąjungos istorijoje. ES
atsidūrė ne paprastoje, o gilioje krizėje, konstatavo tada pirmininkavimą
ES baigiantis Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeras. Tame
susitikime buvo sprendžiami du esminiai klausimai faktiškas bendros
Europos Konstitucijos, po pralaimėjimų referendumuose dėl jos žlugimo
Prancūzijoje ir Nyderlanduose, užšaldymas ir ES biudžetas 2007-2013
metams. Dėl Konstitucijos ES viršūnių pasitarimas priėmė gana prieštaringą
ir miglotą sprendimą. Pirmiausia ES šalims buvo duota laiko apmąstymams.
Tai reiškia savotišką visų procedūrų ES Konstitucijai priimti užšaldymą.
ES lyderiams nepavyko sustabdyti negatyvios dinamikos, kurią sukėlė
prancūzai ir olandai, pasakę ne Konstitucijai. Tuo labiau kad
Danija, Portugalija ir Airija iškart pareiškė apie referendumų tuo
klausimu atidėjimą neribotam laikui. Savo ruožtu Švedija paskelbė,
kad neratifikuos Konstitucijos, kol Prancūzijoje ir Nyderlanduose
neįvyks papildomi referendumai. Liuksemburgo premjerui Ž.K.Junkeriui
teko pripažinti, jog ES Konstitucijos priėmimas, numatytas 2006
m. lapkričio 1 d., atidedamas mažiausiai iki 2007 metų vidurio.
Taigi šis klausimas guls ant Austrijos, pradėsiančios pirmininkavimą
2006 m. sausio 1 d., pečių.
Kai dėl ES biudžeto 2007-2013 metams, tai Liuksemburgo parengtas kompromisinis variantas susilaukė didžiulės kritikos. Pirmiausia iš didžiausių ES donorų. Nyderlandai iš Švedija pareikalavo žymiai sumažinti biudžeto išlaidas. Didžioji Britanija iškėlė klausimą išvis peržiūrėti biudžeto struktūrą.
Diskusijose dėl ES biudžeto birželio viršūnių susitikime išryškėjo nesutaikomos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pozicijos. Pirmiausia dėl ES agrarinės politikos. O agrariniam sektoriui tenka daugiau nei 40 proc. viso ES biudžeto. Todėl Prancūzija jokiu būdu nesutinka reformuoti ES biudžeto politikos iki 2013 metų. Tai ir suprantama. Juk Prancūzija turi didžiulį agrarinį sektorių ir gauna iš ES fondų apie trečdalį žemės ūkui skirtų ES biudžeto pinigų.
Paryžius teigė, kad ES biudžete nepakaks mažiausiai šešių milijardų eurų tam, kad pakeltų būsimųjų ES šalių Bulgarijos ir Rumunijos ekonomiką. Todėl Londonas vien dėl solidarumo privalo atsisakyti nuo kompensacinių išmokų. Į tai Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras atsakė, jog pasirengęs svarstyti išmokų klausimą, bet tik tokiu atveju, jeigu ES biudžetas bus reformuotas. Pirmiausia žemės ūkio sektoriaus finansavimo srityje. Birželio viršūnių susitikime neapsieita be siurprizų, kurie ateityje, be abejo, turės pasekmių tolesnei ES veiklai. Dešimt šalių naujokių, tapusių ES narėmis 2004 m. gegužės 1 d., solidariai ir gana netikėtai pasiūlė senosioms ES valstybėms, kad jos pasirengusios patirti finansinių nuostolių su sąlyga, jeigu biudžetas bus patvirtintas. Taigi pirmą kartą naujosios ES valstybės vieningai laikėsi svarstant šią labai svarbią problemą. Deja, toks naujokių demaršas atgarsio nesulaukė. Tikriausiai į ES istoriją įeis tuomet Liuksemburgo premjero Ž.K.Junkero pasakyta frazė: Man buvo gėda, kada pačių neturtingiausių ES valstybių vadovai patys siūlė atsisakyti dalies joms priklausančių finansinių išmokų, kad pasiektų kompromisą, kurį atmetė jų turtingos kaimynės.
Tokie dalykai rodo, kad ES lyderiai neturi vieningo požiūrio į pačią Europos intergracijos koncepciją, taip pat į tai, kaip išbristi iš krizės. Iškyla ir tolesnės ES plėtros perspektyva. Jeigu dėl 2007 metais numatyto Bulgarijos ir Rumunijos priėmimo į ES klausimų nekyla, nebent to priėmimo atidėjimas trumpam laikotarpiui, tai dėl Kroatijos ir kitų buvusios Jugoslavijos respublikų ta galimybė nutolsta. Kai dėl Turkijos narystės ES, tai šis klausimas išvis skendi miglose. Jau nekalbant apie Ukrainą, Moldovą ir Gruziją.
Kad ir kaip kalbėtume apie birželio ir gruodžio ES viršūnių susitikimus, aišku viena susidūrė dvi skirtingos koncepcijos ES viduje. Vieną jų skelbia T.Bleiras, kitą Rusijos prezidento V.Putino bičiuliai Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas ir jau buvęs Vokietijos kancleris G.Šrioderis. T.Bleiras tvirtai laikėsi pozicijos, jog ES pirmiausia yra ne politinė, o ekonominė struktūra, bendroji rinka. Tuo tarpu Paryžius ir Berlynas, bent jau iki naujosios kanclerės Angelos Merkel išrinkimo, skelbė, kad ES yra politinė organizacija ir, pasak Ž.Širako, tik tokia politinė sąjunga gali paversti Europą stipria JAV konkurente. Šitai visiškai atitinka Maskvos interesus. Tai yra įgyvendinti Rusijos imperines didžiavalstybiškas ambicijas europiečių, pirmiausia V.Putino bičiulių buvusio Vokietijos kanclerio G.Šrioderio, Prancūzijos prezidento Ž.Širako ir Italijos premjero S.Berluskonio, rankomis. Visa laimė, kad vieno iš jų jau nebėra, o kiti du tikriausiai irgi netrukus nueis nuo politinės scenos.
Kai dėl Didžiosios Britanijos pozicijos, tai jos premjero griežta kritika dėl ES biudžeto 2007-2013 metams vargu ar pateisinama. Bent jau tai, jog beveik pusė ES pinigų skiriama žemės ūkiui, bet šiais laikais aiškiai per daug. Juk, siekiant konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis, augančia Azijos ekonomika, daugiausia pinigų turi būti skiriama pažangioms technologijoms kurti bei diegti, kad būtų galima dominuoti pasaulio rinkose.
Šiaip ar taip, po ilgų ir labai sunkių bei dramatiškų derybų, Briuselyje rastas savotiškas kompromisas. Čia ypač pasižymėjo naujoji Vokietijos kanclerė A.Merkel, pademonstravusi, jog į ES biudžetą daugiausia pinigų įnešanti Vokietija nesirūpina vien savo reikalais. Ji pasiūlė skirti Lenkijai, tiksliau, jos žemės ūkiui, papildomai 100 milijonų eurų iš Bavarijos žemės biudžeto. Lietuvai bus skirta 400 mln. eurų daugiau nei buvo siūloma Didžiosios Britanijos premjero pateiktame biudžeto projekte. Taigi kiekvienam Lietuvos gyventojui tektų maždaug po 1200 litų ES paramos. Tiesa, iš tos sumos reikės atimti išlaidas, skirtas Ignalinos AE uždarymui.
Iš viso 2007-2013 metais Lietuvai teks daugiau nei 36 mlrd. litų. Tai yra 56 proc. daugiau, nei buvo skirta 2004-2006 metais. Premjeras A.Brazauskas, grįžęs po nemigo nakties iš Briuselio, pasidžiaugė, kad vienas litas, mūsų įmokėtas į ES biudžetą, sugrįš penkeriopai. Tuo džiaugėsi ir ES biudžeto ir finansų komisarė D.Grybauskaitė. Kažkodėl plačiau nediskutuojama, ar ES pinigai atiteks visiems Lietuvos žmonėms. Pavyzdžiui, kokie Lietuvos žemdirbiai gaus jiems skirtą didelę ES fondų lėšų dalį. Pagaliau ar efektyviai bus panaudoti ES pinigai, ar juos išsidalys valdžios vyrų giminės ir draugai bei visokie darbiečiai, valstiečiai liaudininkai. Jau dabar riejamasi, kas turės lemiamą balsą skirstant ES lėšas. Juk faktiškai per koalicinės Vyriausybės darbo metus ministrai nieko daugiau ir neveikė tik suvedinėjo tarpusavio sąskaitas. Tarp jų ir dėl ES fondų aukso skrynios raktų. Kažin ar tokių dalykų nemato Briuselis ir vargu ar dėl tų rietenų Lietuva tampa patraukli ES šalių vyriausybėms, jau nekalbant apie verslininkus. Džiaugiantis, kad nelikome nuskriausti, negalima pamiršti to, kad pagrindiniai ES donorai, pasiekę nelengvą kompromisą dėl 2007-2013 metų biudžeto, labai įdėmiai stebės, kaip skirstomi tie pinigai ir, be abejonės, imsis griežtų sankcijų, jeigu pamatys įprastas grupės draugų machinacijas.
© 2005 "XXI amžius"
|