|
Dujų šantažas
Kremlius dujų monstro Gazprom rankomis ėmė šokdinti ne tik buvusias broliškas respublikas, bet ir visą Europą. Maskvos dienraščiai sumirgėjo ironiškomis antraštėmis, pavyzdžiui: Dujų sveikinimas oranžinei revoliucijai (Rossijskaja gazeta), O tabokėlė atskirai (Komsomolskaja pravda), ir t.t. Pirmiausia kalbama apie nuo Naujųjų metų žymiai padidėsiančias dujų kainas Ukrainai ir Moldovai bei Baltijos šalims.
Aišku, didžiausias rusiškų dujų vartotojas yra Ukraina, suvartojanti 76 mlrd. kubinių metrų dujų. Maskvos spaudimas dėl dujų kainų pakėlimo Ukrainai kasdien didėja. Ir tai neabejotinai bus padaryta. Rusijos premjeras Michailas Fradkovas netgi atšaukė savo planuotą vizitą į Kijevą ir pareiškė, kad atvyks į Ukrainos sostinę tiktai tada, kai bus pasiektas susitarimas dėl Rusijos dujų tiekimo, jo apimties ir tranzito per Ukrainos teritoriją. Tai jau labai primena ultimatumą.
Ne tik Ukrainos, bet ir kai kurie Rusijos ekspertai tokius Maskvos žingsnius vertina kaip Maskvos atsisakymą eiti į bet kokius kompromisus dėl dujų kainos. Faktiškai dėl tų kainų įvairių lygių su Ukraina derybos vyko visus pastaruosius penkerius metus, bet po prieš metus įvykusios oranžinės revoliucijos Maskva nusprendė baigti ceremonijas. Iki šiol už dujas Ukraina mokėjo Rusijai po 50 dolerių už 1000 kub. metrų. Be to, daugeliu atveju buvo atsiskaitoma ne pinigais, o vadinamuoju barteriu, t.y. Ukrainos įmonių produkcija. Iš pradžių Gazprom paskelbė, jog nuo 2006 m. sausio 1-osios ši kaina bus 160 dolerių. Ir jokių barterių, o tik grynieji pinigai. Tačiau dabar Gazprom antrinės bendrovės Gazeksport vadovas Aleksandras Medvedevas pranešė, jog nuo Naujųjų metų Ukrainai tiekiamų dujų kaina bus ne 160 dolerių už 1000 kub. m, o 220-230 dolerių. Pasak A.Medevedevo, negali būti ir kalbos apie 160 dolerių kainą, nes rinkoje situacija pasikeitė. Dar daugiau, Gazprom atstovas pagarsino, jog nuo 2006 m. sausio 1 d. koncernas gali visiškai nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu iki šio mėnesio pabaigos nebus pasirašyta sutartis dėl dujų tiekimo. Ukraina sunaudoja didžiulį kiekį dujų 76 mlrd. kub. m per metus. Tiesa, ji pati išgauna apie 20 mlrd. kub. m ir kaip mokestį už tranzitą iki šiol gaudavo iš Rusijos dar 24 mlrd. kub. m dujų. Taip pat nemažai importuoja iš Turkmėnijos.
Savo ruožtu Ukrainos atstovai derybose su Maskva pagrasino, jog, Gazprom nusprendus nutraukti dujų tiekimą, Kijevas gali atjungti magistralinį dujotiekį, einantį į Europą per šalies teritoriją. Atsakydamas į tai ministras V.Christenka atrėžė, jog Maskva nepasiduos tokiam šantažui, ir priminė, kad tokiu atveju Ukraina turės reikalų ne tik su Rusija, bet ir su Europa.
Kai dėl dujų kainos padidinimo Moldovai, tai Kremlius tiesiog tyčiojasi iš Kišiniovo valdžios ir prezidento V.Voronino. Išjuokiamas jo nesenas apsilankymas Maskvoje, kur nė vienas Rusijos vyriausybės ministras, jau nekalbant apie prezidentą V.Putiną, nepanoro susitikti su Moldovos prezidentu. Kremliaus pareigūnai atvirai šaipėsi iš V.Voronino, esą tas namuose ir Europos sostinėse keikia Rusiją, o dabar atvyko nuolankiai prašyti išmaldos dėl dujų kainos sumažinimo. Be to, Rusijos valdžia ėmė kabinėtis ir prie iš Moldovos tiekiamų maisto produktų, pirmiausia moldaviško vyno, kuris yra svarbi Moldovos eksporto dalis. Taip pat imta teigti, jog Moldova sugeba išgyventi tiktai dėl Rusijoje dirbančių moldavų gastarbaiterių, kurie neva perveda į tėvynę vos ne pusę Moldovos biudžeto.
Kremliaus poziciją dusinant žaliavų ir energetinių resursų kainomis buvusias kolonijas aiškiausiai išreiškė vienas artimas prezidento administracijai ekonomikos ir politikos specialistas Jevgenijus Anisimovas dienraštyje Komsomolskaja pravda: Apskritai buvusių sąjunginių respublikų vadovai pasižymi keistu elgesiu. Viešai jie keikia Rusiją, o kai prispiria bėda ir imama kalbėti apie pinigus, tai skuba į Maskvą ir draugiškai prašo: duokite tą, duokite aną. Jiems duodi, bet jie vėl pradeda šmeižti Rusiją, o neduodi šaukia apie ekonominę blokadą (...) Kita vertus, draugams galima ir nuolaidų padaryti, o jeigu jau tokie nesate, mokėkite kaip ir visi.
Bet Maskva ir jos kontroliuojamas Gazprom įsisiautėjo ne tik dėl V.Putino paskelbtos energetinės strategijos, tai yra parklupdyti senąjį žemyną per naftą ir dujas, o ne vien raketomis ir tankais, kaip buvo SSRS laikais. Juk dabar Kremlius, tiksliau, Gazprom, turi savo žmogų ES. Ir ne bet kokį, o buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį. Dar prieš jam pasitraukiant iš posto, geriausias V.Putino bičiulis gavo darbą bendrovėje, tiesiančioje dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją. Kaip pranešama, Gazprom jam už tai mokės net pusantro milijono eurų atlyginimą. G.Šrioderis nuo šiol vadovaus Šiaurės Europos dujotiekį tiesiančio konsorciumo akcininkų komitetui. Toks jo paskyrimas sukėlė tikrą audrą Europos Parlamente. Ne vienas europarlamentaras tiesiog neteko žado sužinojęs, kad atlyginimą ekskancleriui mokės Gazprom. Tai yra tiesiog neįtikėtina, pareiškė Žaliųjų frakcijos vadovas Danielis kon Benditas. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad dabar Maskva, turėdama savo žmogų ne tik dujotiekio statybos konsorciume, darys didelę įtaką ir pačioje ES ginant Rusijos interesus. O Gazprom vadovo pavaduotojas A.Medvedevas to ir nebando slėpti. Jis pareiškė, kad G.Šrioderis pats tinkamiausias žmogus užimti tokias pareigas, nes turi daug draugų tarp įtakingiausių ES politikų. Visus taškus sudėjo Maskvos dienraštis Izvestija, paskelbdamas, jog G.Šrioderio paskyrimas labai sustiprins Rusijos politinę įtaką Europos Sąjungoje. Todėl Europos ir Rusijos žiniasklaida daro išvadą, jog dabar Lenkijai ir Baltijos šalims, prieštaraujančioms dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, bus užčiauptos burnos.
Kai dėl G.Šrioderio priglaudimo po Gazprom sparnu, tai jis ne vienintelis V.Putino bičiulis ( o gal pavaldinys?), kuriam Rusijos prezidentas dalija karališkai mokamus postus Gazprom. Štai senas V.Putino pažįstamas, atrodo, dar nuo tų laikų, kai V.Putinas dirbo KGB rezidentu Rytų Vokietijoje, buvęs vadinamosios Vokietijos demokratinės respublikos saugumietis iš Drezdeno kompanijos Dresdner Kleinwort Wasserstein vadovas Matiasas Varaigas gaus Gazprombank akcijų paketą ir vadovaus kitai Gazprom antrinei kompanijai, kuri kontroliuos dujų tiekimą iš Rusijos į Vokietiją.
Kai kurie Vokietijos politikai griebiasi už galvų, išgirdę apie tokius savo tautiečių paskyrimus į Rusijos tarnystę. Klausia už kokius nuopelnus? Štai Žemutinės Saksonijos žemės premjeras Christianas Vulfas pareiškė, jog G.Šrioderis savo elgesiu padarė didžiausią žalą politikų reputacijai Vokietijoje, o Laisvųjų demokratų partijos generalinis sekretorius Dirkas Niebelis sakė, jog tokie paskyrimai kvepia korupcija. Gerai būtų, jeigu tai būtų tiktai paprasta korupcija. Ko gero, tai tam tikrų Vokietijos veikėjų politiniai įsipareigojimai su toli einančiomis pasekmėmis.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|