|
Kam rašomi Lietuvos įstatymai?
Andrius KUBILIUS,
Opozicijos lyderis
Gruodžio 19 dieną tradicinę pirmadienio spaudos konferenciją
surengė opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kurioje kalbėjo apie
Lietuvos užsienio reikalų politikos procedūrines problemas, Seimo
Pirmininko laišką Prezidentui dėl kariuomenės išvedimo iš Irako
perspektyvos ir Seimo nario Petro Baguškos puolimą, norint pašalinti
jį iš Antikorupcinės komisijos vadovo pareigų.
Vyriausybės laimėjimus temdo nekonstitucinės procedūros
Džiaugiamės, kad Europos Sąjunga susitarė dėl naujos finansinės perspektyvos. Gerai, kad Lietuvos delegacija pasirodė pakankamai principinga ir atkovojo bent dalį to, ką per Didžiąją Britaniją buvo beveik praradusi. Tad galima pasveikinti Premjerą, tačiau toliau lieka dar svarbesnis dalykas mums patiems susitarti, kam tie Europos pinigai Lietuvoje turi būti naudojami. Ši tema mūsų darbotvarkėje bus viena svarbiausių.
Prieš kalbant apie Lietuvos reikalus reikia išsiaiškinti keletą dalykų. Pirmiausia: ar Vyriausybei užsienio, taip pat ir Europos reikaluose galioja Konstitucija ir įstatymai, ar vardan tikslo galima nesiskaityti su priemonėmis. Premjeras derybose dėl naujos finansinės perspektyvos buvo suvaržytas Seimo Europos reikalų komiteto jam suteikto mandato. Įgaliojimas buvo griežtas: Derybose laikytis Liuksemburgo derybinio pasiūlymo, nuo jo nenutolti, o jeigu derybų metu reikalai keisis iš esmės, sukviesti neeilinį Europos reikalų komiteto posėdį.
Lietuva pasibaigus deryboms prarado apie 30 proc. struktūrinių fondų paramos, palyginti su tuo, kas buvo siūloma Liuksemburgo prezidentavimo metu, ir tai yra esminis pasikeitimas, tačiau Europos reikalų komiteto posėdis šiuo klausimu nebuvo sukviestas. Galima diskutuoti, ar buvo teisingas šio komiteto sprendimas būtent taip formuluojant Lietuvos poziciją, ar teisingai elgėsi Premjeras, kai sutiko su tokiu Europos reikalų komiteto sprendimu, bet sprendimas buvo toks, ir Vyriausybė jo nesilaikė.
Taigi derybinių laimėjimų fone išlieka klausimas, ar Vyriausybei svarbi Seimo pozicija, ar dalyvaudama derybose Vyriausybė laikosi Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytų procedūrų, ar derinamos nustatytos pozicijos. Visuotinės euforijos dėl laimėjimų fone kai kam tai gali atrodyti smulkmena, bet procedūros užsienio politikoje yra tikrai ne smulkmenos. Gerai, kad derybos baigėsi taip, kaip jos dabar baigėsi, bet ateityje mes galime susidurti ir ne su tokiais gerais sprendimais, jeigu Vyriausybė derybose nesilaikys procedūrų, manau, turėsime didelių problemų.
Todėl žadu Europos reikalų komitete iškelti principinį klausimą: ar tai, kas yra sprendžiama šiame reikalų komitete, Vyriausybei yra privaloma, ar tai tik gražūs palinkėjimai skrendant į Briuselį ar kur nors kitur. Jeigu Vyriausybė atsakys, kad toks ir yra jos požiūris į Seimą, matyt, kitą sykį siūlysime Seimo poziciją taip ir formuluoti: linkime geros kelionės.
Seimo statutas turėtų galioti ir Seimo Pirmininkui
Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas A.Paulauskas parašė laišką Prezidentui, siūlydamas apsvarstyti kariuomenės išvedimo iš Irako perspektyvas. Nesigilinu į pasiūlymo turinį ir į visas su tuo susijusias galimas interpretacijas. Toks Seimo Pirmininko laiškas sutapo su P.Gražulio laišku, ir net motyvacija buvo ta pati Lietuva turi persvarstyti savo poziciją dėl tariamų JAV karių ar CŽV karių vykdomų žiaurumų. Galima būtų nekreipti dėmesio į tokį laišką, ypač kad ir Prezidentas, ir Premjeras skeptiškai įvertino tokią iniciatyvą, tačiau Seimo Pirmininko iniciatyva privertė dar kartą pagalvoti apie Seimo vaidmenį užsienio reikaluose ir apskritai valstybės reikaluose, taip pat ir įvairias procedūras. Pagal Seimo statuto 29 straipsnį, Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui bei atlieka procedūrinius veiksmus: pasirašo nutarimus, įstatymus ir pan. Taip pat esant reikalui pavaduoja Prezidentą. Bet tuo atveju, kai nereikia pavaduoti Prezidento, jis tik vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui. Taigi jokiais užsienio politikos reikalais jis savarankiškai negali užsimti. Sprendžiant valstybės reikalus Valstybės gynimo taryboje ar kur nors kitur Seimo Pirmininkas gali tik atstovauti Seimui ir jo nuomonei. Taigi ir laiškus Prezidentui dėl užsienio politikos reikalų Seimo Pirmininkas gali rašyti tik atstovaudamas Seimui. Kitu atveju jis tokius laiškus gali rašyti kaip pilietis ar kaip Naujosios sąjungos pirmininkas. Iki šiol Seimo Pirmininkas elgėsi kitaip ir pastarąjį laišką rašė net nepaklausęs Užsienio reikalų komiteto ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonės. Esu įsitikinęs, kad tokią praktiką reikia baigti. Bandysime įtikinti Seimo Pirmininką, kad Seimo statutas ir jame išsakytos nuostatos galioja ir jam.
Antikorupcinės komisijos vadovą pražudė savarankiškumas
Ir dar viena tema netikėtai pagarsėjęs Seimo narys Petras Baguška. Nesiimu jo ginti nuo partijos vadovo, bet natūralu, kad ne vienam kyla klausimas, kodėl P.Baguška yra taip sistemingai puolamas Darbo partijos. Matau vienintelę priežastį, apie kurią viešai per daug nėra kalbama, tai akivaizdus noras susidoroti su pakankamai savarankišku Antikorupcinės komisijos pirmininku. Savarankiškumas tokiame poste yra pavojingas tiek valdančiosios koalicijos didžiausiai partijai, tiek ir pačiam P.Baguškai. Todėl jis pašalintas ne tik iš partijos, bet ir metamas iš frakcijos, o to pasekmė bus ir tai, kad jam bus siūloma pasitraukti ir iš komisijos pirmininko pareigų, kaip nebeatstovaujančiam stambiausiai frakcijai. Tai štai kaip Lietuvoje kovojama su korupcija.
© 2005 "XXI amžius"
|