Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Skliautai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Profesinė sąjunga gina dirbančiųjų interesus

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko pareigas einanti Danutė Bareikienė

Netrukus Kaune įvyks Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ metinis ataskaitinis susirinkimas. Apie šios organizacijos ir apskritai apie profsąjunginių organizacijų vietą bei vaidmenį mūsų gyvenime mintimis su „XXI amžiaus“ laikraščio skaitytojais pasidalijo „Sandraugos“ pirmininko pareigas einanti Danutė BAREIKIENĖ.

Iš pradžių, gerbiamoji pirmininke, prašytume papasakoti apie profesines sąjungas šiandieninėje Lietuvoje.

Tai yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios žmonių profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Jos Lietuvoje turi gilias šaknis bei tradicijas. Dar 1919-1923 metais šalyje buvo jaučiama vakarietiška įtaka ir ėmė kurtis – pirmiausia Šiauliuose, Panevėžyje, vėliau ir kitur – pirmosios profsąjungų grupės. Jos vakarietišku pavyzdžiu kėlė reikalavimus: dėl aštuonių valandų darbo dienos trukmės, didesnių atlyginimų, darbininkų samdymo bei atleidimo iš darbo sutikus profsąjungai ir kt. Šiandien mūsų šalyje profesinės sąjungos vienija 5-15 proc. visų samdomų darbuotojų. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 30-50 proc. Taigi mes gerokai atsiliekame. Tam įtakos turi daug kas. Verta pabrėžti, kad daugelyje Europos šalių profsąjungų veiklą remia, propaguoja, ją aiškina žiniasklaida. Pas mus tai – kol kas dirvonai. Gal ir mes patys galėtume būti iniciatyvesni, atkaklesni. Be to, dabartinė visuomenė dar neišsivadavusi iš palyginti netolimos praeities ir dažnai laisvąsias Europos profsąjungas painioja su sovietmečio profsąjunginėmis organizacijomis, kai joms vadovavo ir visur kišosi komunistai. Tiesa, ir tuomet nemažo būrio geranoriškai nusiteikusių žmonių pastangomis buvo pasiekta kai kuri pažanga. Bet sovietinis pėdsakas, matyt, išliko. Vis dėlto, ekonomistų pastebėjimais, brandžios rinkos sąlygomis profsąjunginės organizacijos yra būtinas gyvenimo elementas. Greitai žmonės suvoks, kad nuo kai kurių darbdavių savivalės apgins, padės pasiekti geresnių darbo sąlygų, kitaip parems kaip tik profsąjungos. Tiesa, kai kuriais atvejais gali gelbėti teismai, bet jie trunka ilgai, be to, daug kainuoja, kas ypač svarbu nelabai pasiturinčiam žmogui.

Kokia šiuo atžvilgiu yra „Sandraugos“ patirtis?

Pastebėjome, kad su savo darbuotojais nelabai nori skaitytis ar visai nesiskaito kai kurių uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, firmų savininkai. Jie visai nesuinteresuoti, kad jų organizacijose gyvuotų profsąjungos, kurios keltų teisėtus reikalavimus darbuotojų interesams ginti. Tarsi tie vadovai – vienvaldžiai šeimininkai. Štai garsiojoje „Senukų“ prekybos bendrovėje, kur nėra profsąjungos, jau ima stigti žmonių. Kažin, kodėl? Nors, pavyzdžiui, tokiose bendrovėse kaip „Kauno šiltadaržiai“, „Giraitės vandenys“, kur veikia „Sandraugos“ profsąjunga, santykiai tarp jos ir darbdavių yra normalūs, nėra tarp vienų ir kitų jokio priešiškumo. Antai „Kauno šiltadaržiuose“ profsąjungos iniciatyva prausykloje įvestas šiltas vanduo, pagerinti kai kurie kiti komunaliniai patogumai. Tai nemažai priklauso nuo profsąjunginių organizacijų aktyvumo, taip pat nuo vadovų sąmoningumo, kompetencijos, įstatymų žinojimo. Siekdami savo teisių, profsąjungų aktyvistai bent minimaliai susipažįsta su įstatymais, dėl savo padėties mokosi derėtis su darbdaviais. Yra ne viena bendrovė, kur svarstomos ar jau pasirašytos kolektyvinės sutartys. Tai – socialinis dialogas, socialinė partnerystė.

Beje, mūsų šalyje yra ir daugiau profesinių organizacijų. Tai Lietuvos darbo federacija, „Solidarumas“ ir kitos. Su kai kuriomis mes bendradarbiaujame, palaikome draugiškus ryšius, dalijamės patirtimi. Bendri interesai vienija, drauge skatina dirbti kūrybiškiau, su didesne nauda žmonėms.

Iš dalies gali susidaryti įspūdis, kad darbdaviai – kone nenaudėliai, įvairiais, net ir neleistinais būdais siekią sau pelno, naudos...

Visur taip nėra. Apskritai yra visokių žmonių, yra ir visokių vadovų. Čia daug reiškia dorinės savybės, kompetencija, įstatymų žinojimas ir jų paisymas. Pastebėta, kad valstybinėse įstaigose darbo teisės ir kiti įstatymai pažeidinėjami rečiau nei uždarosiose bendrovėse, privačiose įmonėse. Kaip vertinti, jei kai kuriose jų žmonės verčiami dirbti po keliolika valandų per parą, už papildomą darbo laiką nieko nemokant? Vienos stambios bendrovės vadovas, panorus žmonėms įkurti profsąjunginę organizaciją, atkirto: „Profsąjunga – tai aš“. Tai jau neabejotino diktato bruožas, tokioje bendrovėje yra galimi darbo žmonių interesų pažeidimai. Be jokios abejonės, joje profsąjunginė organizacija turėtų ką veikti. Deja...

Kaip su vienokiais ar kitokiais pažeidimais kovoja „Sandrauga“?

Vienas kelių – teismai. Mūsų profsąjungos nariai į mus dėl jų teisių pažeidimų kreipėsi daug kartų, ir nemažai bylų mes laimėjome, žmonės buvo apginti. Už advokato paslaugas sumoka, kitas teismo išlaidas padengia profsąjunginė organizacija. Dažnai apsieinama ir be teismų – tai geriausia išeitis. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Raseinių rajono Ariogalos pradinės mokyklos direktorė skyrė neteisėtą drausminę nuobaudą savo darbuotojai. Ji yra „Sandraugos“ profsąjungos narė, todėl kreipėsi į mus dėl skriaudos atitaisymo. Ir mums pareikalavus, nuobaudą direktorė buvo priversta panaikinti. Arba Kaišiadorių rajono Pravieniškių pagrindinės mokyklos ūkio dalies dirbantieji, mūsų profsąjungos nariai, pasiskundė, kad jiems nepadidintas darbo užmokestis, nors tai padaryti reikalavo švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl darbo užmokesčio didinimo – apie jį žmonės žinojo. Mums įsikišus, teisingumas buvo atstatytas ir be teismo. Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, kad žmonės dažnai pirmiausia kreipiasi į profsąjunginę organizaciją, ja pasitiki. Tai mums didelis pliuso ženklas, tuo pačiu – įpareigojimas ir paskata toliau rūpintis žmonių reikalais.

Jūs ginate tik savo profsąjungos narių interesus, bet ar galite padėti ir kitiems žmonėms, ne „Sandraugos“ nariams?

Išimties tvarka galime padėti ir kitiems į mus pagalbos besikreipiantiems, bet tam reikia toje įmonėje veikiančios mūsų profsąjunginės organizacijos komiteto pritarimo. Ir žmonės kreipiasi į mus, matydami mūsų dėmesį ir rūpestį jais.

„Sandraugos“ veiklos kryptis – ne vien kovoti su įstatymų pažeidimais. Ypač svarbu – ir saugios darbo sąlygos kolektyvuose. Jau rengiame ir toliau aktyvinsime jungtines su kitomis žinybomis komisijų išvykas į organizacijas, konsultuosime darbuotojus darbo ir profesinių santykių srityje, taip pat įvertinsime darbuotojų kompetencijos lygį. Pasitelkę specialistus, rengsime vadinamuosius tiriamuosius-analizavimo seminarus. Štai didelis bendras seminaras įvairiais klausimais neseniai buvo surengtas Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje. Panašių seminarų rengsime ir daugiau. Be to, mūsų samdomi teisininkai kiekvieną ketvirtadienį nemokamai konsultuoja žmones darbo teisės klausimais.

Visa tai – apie darbą...

Ne vien. Mums rūpi žmonių sveikata. Jau surengėme ne vieną nemokamą skiepų nuo gripo akciją. Jos vyko bendrovėje „Giraitės vandenys“, Karmėlavoje, Lapėse, Babtuose, Kauno rajono savivaldybėje, į kurią tą dieną atvyko ir kai kurių seniūnijų darbuotojai. To nepamiršime ir ateityje.

Be to, vien šį rudenį savo aktyvistus pakvietėme į tris spektaklius Kauno muzikiniame teatre. Turime ir daugiau sumanymų.

Visiems šiems ir kitiems darbams organizuoti reikia daug pastangų, gerų norų...

Kaip tik tie geri norai, tarpusavio darna mums padeda daryti žmonėms gera. Šia kryptimi dirbsime ir toliau.

Ačiū už pokalbį. Linkime geros kloties.

Kalbėjosi Benjaminas ŽULYS

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"