Atnaujintas 2006 sausio 6 d.
Nr.2
(1402)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Prakalbinąs praeitį

Bronius VERTELKA

Vilnietis restauratorius
Algimantas Vaineikis

Koks užsiėmimas yra senus laikus menančių daiktų grąžinimas į pirmykštį pavidalą, tai pasakyti gali Vilniaus P.Gudyno meno vertybių restauravimo centro prie Dailės muziejaus aukščiausios kategorijos restauratorius Algimantas Vaineikis. Vyras 22 metus yra ištikimas tokiam darbui.

Tada virpėjo rankos

Anuomečiame Vilniaus dailės institute Algimantas sugebėjo įgyti piešimo ir braižybos mokytojo specialybę, tačiau jį labiau žavėjo darbas, susijęs su meno kūrinių atnaujinimu. Įsidarbinus restauratoriumi, netrukus jį pasiuntė į dviejų mėnesių kūrybinę komandiruotę Palangoje. Kurorto Gintaro muziejuje turėjo būti restauruojamas vienas P.Smuglevičiaus paveikslas. Tokiam darbui vadovavo patyrę meistrai. Ten Algimantas išėjo pirmąją praktinę mokyklą ir įgijo didžiulės patirties. Šis užsiėmimas taip paviliojo Algimantą, jog jis net pamiršdavo poilsį ar maudynes gretimai ošiančioje Baltijos jūroje. Kalbėdamas apie daugiau nei prieš porą dešimtmečių išgyventus kūrybinius įspūdžius, A.Vaineikis prisipažino: „Liečiant porą šimtmečių išsilaikiusį paveikslą iš pradžių man virpėjo rankos“.

Rūpinasi vien tapybos darbų restauravimu

Vilnietis pasakojo, jog restauratoriaus darbas yra labai sudėtingas: šalia savo profesinio sumanumo jis privalo turėti žinių iš chemijos, fizikos bei kitų dalykų. Algimantas neslėpė, jog tai didžiulio subtilumo reikalaujantis užsiėmimas. „Jeigu vien tapai, tai tu negali būti restauratoriumi ir restauruoti paveikslus“, – perspėjo aukščiausios kategorijos šios srities specialistas. Pasak jo, dirbdamas ir mokaisi.

A.Vaineikiui teko restauruoti visus Vilniuje dirbusio italų dailininko Vilanio paveikslus, nutapytus pagal Senojo Testamento siužetus. Dirbo tyliai, apie tai žinojo nedaug žmonių. Tai buvo metas, kada jautėsi galimi politiniai pokyčiai Lietuvoje. Dirbo dabartinės Arkikatedros zakristijoje. Paveikslų atnaujinimo procesas truko apie 3,5 metų. Šventovę grąžinus tikintiesiems, didelio formato paveikslai buvo atiduoti jai. Jie yra Arkikatedros viršuje, specialiose nišose.

Paveikslas – Arkikatedroje

Visų Šventųjų paveikslas – Vilniaus Arkikatedros vienoje koplyčių. Jo restauravimas buvo panašus į visų kitų, tačiau toks darbas yra vienas didžiausių molbertinės tapybos kūrinių Lietuvoje. Įspūdingi ir jo matmenys. Meno kūrinio aukštis penki metrai, plotis – trys. Prie šio paveikslo dirbo trys restauratoriai. Projekto vadovas buvo A.Vaineikis. Jis mano, jog šis darbas buvo vienas sunkiausių ir sudėtingiausių techniškai. Iš pradžių paveikslas buvo skirtas Šv. Kazimiero bažnyčios centriniam altoriui. Algimantas pats prižiūrėjo jį pervežant ir talpinant į reikiamą vietą. Vėliau Visų Šventųjų paveikslą buvo nuspręsta perkelti į Arkikatedrą. Tai ir buvo padaryta. Meno kūrinį dabar galima matyti svarbiausioje Lietuvos katalikų šventovėje.

Gauti aukštesnę kategoriją nėra paprasta

Atidirbęs skirtą laiką restauratoriumi, Algimantas ėmė rengtis, kad įgytų tokios profesijos kategoriją. Iki nepriklausomos Lietuvos paskelbimo jas suteikdavo Maskvoje. Atvykę į Vilnių iš ten specialistai pirmiausiai įvertindavo, kaip restauratoriui sekėsi dirbti vietoje. Algimantas iš karto gavo antrą kategoriją. Prieš kelerius metus jis įgijo aukščiausiąją.

A.Vaineikis buvo papildomai gavęs pelningų pasiūlymų, tačiau jais jis nesusiviliojo. Dirbdamas P.Gudyno meno vertybių restauravimo centre, vyriškis turi galimybę kelti savo profesionalumą. Tam suteiktos visos sąlygos. Jis yra aplankęs visus Europos didžiausius muziejus. Kelionės į šias šalis Algimantui buvo kaip kūrybinės stažuotės.

Teko stažuotis Maskvoje

Nepriklausomybės laikais vilniečiui teko stažuotis Maskvos Kremliaus restauracinėse dirbtuvėse. Tokia suteikta proga iki šiol jis yra patenkintas. Ten pagilino ikonų restauravimo patirtį. Rusijos sostinėje lietuvis dirbo kartu su garsiais šios srities specialistais. Maskvoje dvi savaitės pralėkė kaip dvi dienos. Algimantas sugebėjo aplankyti nemažai muziejų. Lankėsi Tretjakovo galerijos restauracinėse dirbtuvėse, kurios įrengtos pagal naujausius techninius reikalavimus. A. Vaineikis teigė, jog kai kuriais atvejais lietuvių restauravimo metodai yra pažangesni nei maskviečių, jie daugiau pasverti moksliniais tyrimais.

Dirbdamas sugebėjo įgyti magistro laipsnį

Laisvalaikiu žinomas restauratorius tapo peizažus, natiurmortus, daro paveikslų kopijas. Su savo kūriniais jam teko dalyvauti parodose Lietuvoje. Keletas darbų yra užsienyje. A.Vaineikis šiemet baigė specialias profesinio tobulinimosi studijas prie Vilniaus universiteto ir įgijo magistro laipsnį. Diplominis darbas „Celiuliozės eterių panaudojimas restauravime“ jam davė nemažai cheminių žinių apie įvairias medžiagas. „Kada dirbi dieną, o vakare turi eiti į paskaitas, taip mokytis yra pakankamai sunku“, – neslėpė vilnietis.

Dažnai lieka nežinomas

Restauratorius pasakojo, jog kartais tenka dirbti prie kelių paveikslų. Didesnį kūrinį restauruoja specialistų grupė. Pats restauratorius dažniausiai lieka nežinomas, nors tai daryti gali daug metų. Tokio darbo proceso nepaskubinsi. Tytuvėnų Švč. M.Marijos paveikslą restauruoja pusantrų metų. Dar tiek teks prie jo paplušėti. Tokio sudėtingo darbo kaip šis A.Vaineikis savo restauratoriaus praktikoje dar neturėjo.

Vilnius

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija