Ar nenuėjo lengviausiu keliu?
Aš manau, kad Popiežius, siekdamas suvienodinti tikėjimą ir sakramentų teikimą, nuėjo lengviausiu keliu ir pripažino didesnės pasaulio dalies tikėjimo madas ne siekdamas atstatyti Bažnyčią, tikėjimą ir Švč. Sakramento teikimą.
Dabar atrodo, kad mes jau esame pripažinti nemirtingi ir artinamės prie Švč. Sakramento su siela ir kūnu. Priimame Komuniją stovėdami, ne taip kaip anksčiau nusižeminę savo kūnu, o siela artėdami prie Viešpaties Aukos. Taigi matyti, kad kūnui vis dar reikia maisto. Todėl leista priimti Komuniją per kiekvienas šv. Mišias, ne taip kaip anksčiau tik atlikus atgailą.
Būtų gerai, kad mūsų Bažnyčia nesivaikytų madų, nes ta mada kaip užkliudyta gyvatė kanda skaudžiai ir net mirtinai. Jeigu viskas sugrįžtų į savo vėžes, mes, tikintieji, būtume visiems labai dėkingi.
Piligrimas iš Tauragės Švč. Trejybės parapijos
Redakcijos prierašas. Skaitytojas išsako
savo nuomonę dėl II Vatikano Susirinkimo (1962-1965) reformos, todėl
tenka pasakyti, kad tiek popiežius Paulius VI, tiek ir Susirinkimo
tėvai nuėjo ne lengviausiu keliu ir norėjo ne suvienodinti tikėjimą,
bet pritaikyti Bažnyčios mokymą šių laikų tikinčiųjų poreikiams,
visiškai išlaikant katalikiškojo tikėjimo grynumą ir tapatumą. Įvykę
perlenkimai arba piktnaudžiavimai vykdant liturginę reformą dabar
plačiai aptariami (tai buvo svarstyta ir neseniai pasibaigusiame
Vyskupų Sinode), ir klaidos palaipsniui taisomos.
© 2006 XXI amžius
|