|
Kai nuvertėja žodis
Taip norisi pasigėrėti gražiu gyvenimu, bet ramybę drumsčia mintys. Kodėl taip gyvename? Iš dalies aišku: užmirštas padorumas, sąžiningumas (sąžiningumas pagal naujas taisykles). Ąžuolas, žąsis, sąžinė, ąsotis šiuos žodžius įsidėmėjau pirmoje klasėje, viskas buvo tikra ir aišku. Pirmasis mokytojas buvo A.Marčiulaitis, kuris stengėsi ugdyti moralines vertybes, lygiai taip pat mokyti abėcėlės ir daugybos lentelės. Žiūrėjome į mokytoją ir tikėjome jo žodžiais. Sako, šiais laikais vaikai protingesni. Bet protas nėra svarbiausias dalykas, yra toks žodis išmintis. Žinoma, jos įgauname gyvendami. Išmintis padeda išlaikyti padorumą ne apsimestinį, bet tikrą. Vadinasi, neskriausti, nemeluoti, neapgaudinėti, laikytis duoto žodžio. Kas šiandien laikosi žodžio? Kalbama, žadama daug, bet tai tušti žodžiai. Net mažuose dalykuose paprašai grąžinti knygą, pažada, ir pamiršta.
Auga beraščių karta, kuri lanko mokyklą, bet neišmoksta daugybos lentelės, nes yra kompiuteris. Šiandien mokiniams (studentams) sunku įsiminti žodžius, rašomus su nosinėmis, todėl lengvinama rašyba. Kam darkyti lietuvių kalbą? Kableliai iš viso nereikalingi (kad nebūtų kaip toj pasakoj). Taigi žodžiai nuvertėjo. Nors kas antras dainuoja angliškai, bet taisyklingos tarties taip ir nemoka. Kaip sakoma, žino kalbas, bet nemoka. Taigi pirmiausia išmokime lietuviškai. O gal būdami Europos Sąjungoje privalėsime kalbėtis angliškai? Jei būčiau lituanistė, tikrai negalėčiau užmigti.
R.MARTINAITIENĖ
Garliava, Kauno rajonas
© 2006 XXI amžius
|