|
Apie medžioklę, tik ne raganų
Buvę draugai, dabar tapę ponais, vėl atgaivino savo pamėgtą posakį raganų medžioklė. Iš kur jis atsirado, iš kokio sąvartyno ištrauktas? Juk Lietuvoje niekas eretikų ant laužo nedegino, jokių burtininkų nepersekiojo. Tiesa, prieš penkiasdešimt- šešiasdešimt metų pas mus vyko žiauri medžioklė ir su varovais, ir be varovų, bet medžiojo ne raganas, žvėris, o pačius geriausius, talentingiausius Lietuvos žmones. Medžiojo miškuose partizanus, kaimuose dorus, darbščius ūkininkus, mokytojus, visus tuos, kurie mylėjo tėvynę, brangino jos laisvę. Buvo medžiojama visur. Eini rytą į mokyklą ir nežinai, ar iš jos grįši, ar nebūsi sumedžiotas. Tada visi medžiojamieji susigūžę tylėjome, bijodami žodį ištarti. Šiandien ta medžioklė beveik užmiršta. Nesuprantama, kodėl nei iš šio, nei iš to visas giesmininkų choras pragydo apie neegzistuojančią medžioklę. Juokinga, kad į šį chorą įsitraukė ir gerbiamas mūsų Prezidentas. Nejaugi bijoma, jog tie seneliukai, perėję sovietinių lagerių pragarą, mušti ir žudyti, vis dar gyvi, ims ir organizuos revanšą vadinamąją raganų medžioklę. Jeigu taip būtų, tai nepriklausomoje Lietuvoje penkioliktus metus su mažomis pertraukėlėmis prie valdžios vairo nesėdėtų LKP CK pirmasis sekretorius. Daugelis dabartinės valdžios vyrų, seimūnų, savivaldybės narių, anais gerais laikais užėmę aukštus postus, turėtų juos užleisti kitiems, jaunesniems, gabesniems. Ką ir sakyti apie buvusius valdžios pareigūnus, jei stribai, padarę akivaizdžius nusikaltimus, liko nenubausti. Niekas nenubaudė nė vieno teisėjo, nė vieno prokuroro, kurie teisė, vienaip ar kitaip persekiojo disidentus. Priešingai, net ordiną gavo aukštas pareigūnas, padėjęs sumedžioti paskutinį Lietuvos partizaną A.Kraujelį. Sakoma, jog jis buvo apdovanotas ne už tuos nuopelnus. Tačiau kad ir kaip teisintųsi jį apdovanojęs Prezidentas, šis akibrokštas giliai įskaudino visus, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę.
Šio triukšmelio priežastis gerai žinoma. Anot Liustracijos komisijos narės B.Burauskaitės, iš slepiamos spintos ėmė ir iškrito KGB griaučiai. Matyt, blogai buvo sudėti, todėl ir atėjo metas juos sutvarkyti visuomenei, ypač jaunajai kartai pasakyti visą tiesą apie organizaciją, iki šiol keliančią siaubą. Bet kas gi bus tas pagrindinis tvarkdarys, jeigu ir paskui saugumo vadovą driekiasi kagėbizmo šleifas, jei ypatingieji archyvai patikėti žmogui, taip pat susitepusiam. Ir paprastam piliečiui ateina į galvą mintis: kaip galima juos skirti į tokias atsakingas pareigas? Tai lygu pasakai paskyrė lapę saugoti vištidę.
KGB griaučiai turbūt dar ilgai byrės iš slepiamų spintų, kol jų neims tvarkyti žmonės švariomis rankomis.
Ona BEINORYTĖ
Klaipėda
© 2006 XXI amžius
|