Atnaujintas 2006 sausio 6 d.
Nr.2
(1402)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ar metai buvo blogesni

Praėjusius metus tyčia ar netyčia labai blogai įvertino Respublikos Prezidentas. Nediplomatiškai blogai, panorėjęs juos net iš savo gyvenimo išbraukti. Nenuostabu, kad dėl to apsidžiaugė kai kurie žurnalistai ir kitokie plepėtojai: juos džiugina neįprasti posakiai, nes būna impulsas šnekoms, kurių daug ir pasipylė. Tačiau iš viso to galima ir prasmės paieškoti: ar tikrai metai buvo blogiausi? Metai, žinoma, į visus kitus visai panašūs. Gali būt, kad išskirtinai blogai dirbo valdantys politikai, ir būtent į tai atkreipė dėmesį Prezidentas. Galbūt sąmoningai jis nepaminėjo, kad šalia blogos valdančių politikų veiklos kažkas ir gera Lietuvoje vyko.

Yra toks posakis: Nors ir gydytas, ligonis pasveiko. Panašiai atsitiko Lietuvoje, kada, nepaisant valdančių politikų užsiėmimo vien skandalais, Lietuvoje įvyko ir gerų dalykų, ir valdančiųjų veikla iki galo metų visko nepagadino. Galima pasvajoti, kaip būtų buvę, jeigu ir politikai būtų dirbę su geraisiais poslinkiais viena kryptimi ir padėję vykti savaime ir dėl atkaklios piliečių veiklos atsirandantiems geriesiems pokyčiams: tikriausiai tų pokyčių būtų buvę gerokai daugiau. Yra kas džiaugiasi ir tais, kurie buvo. Žurnale „Veidas“ (Nr. 42) A.Šindeikis džiaugiasi, kad piliečiai vis daugiau pasitiki savo jėgomis ir nesileidžia įveliami į korumpuotų politikų skandalus. Iš jo džiugesio būtų galima suprasti, kad savimi pasitikinčių piliečių veikla gelbsti valstybę, o politikai ir jų blogi darbai nėra labai reikšmingi.

Prezidentas, taip blogai įvertindamas metus, tarsi pasakė, kad ir politikų veiksmai yra reikšmingi, ir jie privalo būti geri. Jų nebuvimas yra nepanaudota galimybė. Užuot buvusi svajone, turi virsti tikrove valdančių politikų ir visų piliečių darbas valstybės gerovei. Jau buvo pasidarę tarsi normalu, kad politikai dirba bet kaip ir perdėm savanaudiškai, o metams pasibaigus ima skaičiuoti, kad šis tas gero valstybėje įvyko, ir tai esąs jų nuopelnas. Jie teisinasi: Sakote, kad mes blogi gydytojai, bet pažiūrėkite – ligonis vis dar gyvas ir net pažvalėjęs – tad mes visai neblogi. Dėl veiklos, nepaisant veiklos, – tai visai nereikšminga. Mes gydėme, jis nemirė – esame šaunuoliai! O šaunuoliams tikrai nėra reikalo darytis kitokiems.

Prezidento įvertinimas ir gal sąmoningas nutylėjimas visko, kas dar gero buvo Lietuvoje, turėtų pašalinti tokio teisinimosi galimybę. Turėtų paraginti atskirti, kas gera vyksta nepaisant politikų kenkimo, nuo to, kas gera įvyksta dėl jų nuopelnų, kurių būna pernelyg retai. Taip neliktų galimybės svetimais nuopelnais dangstytis ir įpareigotų rūpintis savų įgijimu. Praėjusiais metais nebuvo tokio susirūpinimo. O dabar Prezidentas pakvietė nepakęsti tokios situacijos, kai dėl didžiosios dalies Lietuvos žmonių – valdančiųjų ir nesančių valdžioje – moralinio nuosmukio prarandamos didelės atsivėrusios Lietuvos galimybės. Padėtį, kuri jau buvo imta laikyti smulkmena ir todėl pakenčiama, reikia pradėti kitaip traktuoti. Prezidentas apie tai pasakė ne visai diplomatiškai, kad būtų atkreiptas dėmesys, kad daugybės metų nereikėtų išbraukinėti iš valstybės gyvenimo ir pagaliau netektų iš pasaulio gyvenimo išbraukti pačios valstybės.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija