Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Naują knygą Išleido Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas

2005 metų gruodį, prieš Naujuosius metus, pasirodė Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno išleistas mišiolėlis 2006 metams „Gyvoji Duona“. Apie mišiolėlį kalbamės su Palendrių šv. Benedikto vienuolyno prioru t. Herve de BROC, OSB.

Tėve priore, jūs išleidote naują sekmadienių mišiolėlį „Gyvoji Duona“. Ar ši nauja knyga panaši į pernai išleistą „Gyvąją Duoną“?

Knygos panašios, bet yra skirtumų: šių metų mišiolėlyje rasite, kaip ir pernai, visus kiekvieno 2006 liturginių metų sekmadienio, taip pat švenčių liturginius tekstus. Be to, jūsų laukia trys naujovės: kiekvienos Evangelijos ištraukos meditacija, liturginis kalendorius ir žinomiausios bei dažniausiai kalbamos krikščioniškos maldos. Dar pateikiame maldų ir giesmių, skirtų procesijoms prieš šv. Mišias, tekstus, reikalingus per didžiąsias liturgines metų šventes.

Taigi pagrindinė naujiena – meditacijos. Pastebėjau, kad daugelis jų yra paimtos iš Bažnyčios tėvų raštų. Kodėl?

Bažnyčios tėvai turėtų būti mums mokytojai. Juk šiandien, mūsų laikais, labiausiai ieškomi mokytojai. Vienas dalykas, kurio mus gali pamokyti Bažnyčios tėvai, – tai minties atvirumas. Jie suprato, kad Šventasis Raštas yra neišsemiama kasykla mūsų mąstymui visose srityse, susijusiose su žmogumi ir tai, kas jam svarbiausia, – jo santykiu su Dievu. Pats Šventasis Raštas parodė, kaip galėtume ir kaip turėtume jį aiškinti; evangelistai ir šv. Paulius nuolat remiasi ir naujai interpretuoja Senojo Testamento vietas, suteikdami istoriniams įvykiams ne tik istorinę prasmę. Šie šventi vyrai raidę perkeičia į dvasią. Bažnyčios tėvai, žinoma, irgi naudojosi šiuo metodu ir Šventąjį Raštą aiškino keturiomis prasmėmis – istorine, alegorine, moraline ir anagogine. Remiantis šiuo metodu Šventojo Rašto skaitymas niekada neužsisklendžia savyje. Gerą dvasinio skaitymo pavyzdį yra davęs šv. Beda Garbingasis, kuris komentuoja Evangelijos pagal Morkų ištrauką apie Jericho neregio išgydymą. Šventasis puikiai matė, kad egzistuoja skirtumų tarp trijų evangelistų versijų, tačiau tai jo netrikdė. Jis lengvai perėjo nuo istorinės prie dvasinės prasmės, o tai leido suderinti tris to paties įvykio versijas, ir taip atsirado gilesnis mokymas.

Bet ar meditacijos artimos šiuolaikiniam žmogui?

Iš pirmo žvilgsnio kartais gali pasirodyti svetimos. Bet šis nustebimas bus naudingas. Evangelija nėra savaime aiški. Akistatoje su jos žinia žmogus turi išvengti dviejų klaidų arba laikysenų, kurios trukdytų išgirsti žinią, slypinčią Viešpaties žodžiuose, – pasipiktinimo, žinios atmetimo (tai gali pasireikšti pasityčiojimu, kova ar nenoru žinoti) arba subanalinimo, beskonybės, gyvybės numarinimo ir tikrai novatoriško Evangelijos charakterio užtemdymo. Abiem atvejais žmogus nesutiktų sekti Kristumi, jo gyvenimas nebebūtų nuolatinis gręžimasis į Dievo Karalystę. O visi autoriai, kurių meditacijas skaitysite, buvo asmeniškai paliesti Karalystės pažado, priėmė jį rimtai ir savo talentu nusprendė prisidėti prie jo įgyvendinimo. Gana ryškus šv. Ireniejaus pavyzdys – jis nebijo skelbti, kad bet kokio mąstymo tikroji vertė yra Velykų paslapties suvokimas. Kas šiandien drįsta šitaip galvoti ar kalbėti? O jis pajėgė tai suprasti ir rašė: „Protu daugiau ar mažiau suvokti Kristaus mokymą reiškia išgvildenti ir su tiesos mokymu suderinti tai, kas pasakyta palyginimais, išsiaiškinti, koks dieviškojo išganymo planas bei rūpestis įgyvendintas dėl žmonijos“.

Koks buvo jūsų tikslas įterpiant meditacijas?

Svarbiausias meditacijų tikslas – parodyti, kaip galima skaityti ir suprasti Šventąjį Raštą suaktualinant jį savo gyvenamuoju laiku ir savoje aplinkoje. Mes ieškojome pirmiausia bažnytinių tekstų, tai yra tokių, kurie priklauso gyviausiai ir giliausiai Bažnyčios tradicijai. Šis bažnytiškumo kriterijus paaiškinamas trimis tradiciniais Bažnyčios bruožais: vienybe, šventumu ir katalikiškumu.

Bažnyčia yra vieninga. Ši vienybė atsiskleidžia skaitant 70 pateiktų meditacijų. Nors šios meditacijos yra paimtos iš autorių, gyvenusių viena nuo kitos nutolusiose epochose ir kraštuose, raštų ir yra pagimdytos skirtingų kultūrų, besiskiriančio jautrumo pasaulėžiūrų, vis dėlto visos šios meditacijos iš esmės yra labai vieningos. Ši vienybė kyla iš jų apmąstomo objekto – išganymo slėpinio. Šį išgyvenamą liturgijoje ir skelbiamą Evangelijoje slėpinį nesiliauja tyrę, kėlę klausimus, meditavę ir kontempliavę, džiaugęsi juo tie, kurie jį atskleidė. Šios meditacijos kiekvieną kviečia pagilinti savo suvokimą ir vis giliau šį išganymo slėpinį išgyventi.

Bažnyčia yra šventa. Šie tekstai parinkti iš didžiųjų Bažnyčios mokytojų, šventųjų, palikusių mums savo meditacijas, bei dvasingų asmenybių, gyvenusių pagal Evangeliją, raštų. Žinoma, reikia mokėti skirti kiekvienos asmenybės įnašą, bet ir čia meditacijos mums rodo pavyzdį – mes visi, kiekvienas, gyvendamas savo gyvenimą ir atlikdamas savo pareigas, dalyvaujame pranašiškoje tarnystėje, gautoje krikšto metu. Tai reiškia, jog turime ypatingą malonę suvokti ir skelbti Evangeliją bei gyventi pagal dieviškąją tiesą.

Bažnyčia yra katalikiška, tai yra visuotinė, skirta visam pasauliui, pajėgi integruoti visus pozityvius elementus, kuriuos randa kultūrose ir tradicijose, tame, ką jos turi tikra. Geroji Naujiena pirmiausiai išplito Viduržemio jūros baseine, ir ten gyvenę graikiškosios ir lotyniškosios Bažnyčios tėvai padėjo pagrindus Bažnyčios dogmoms. Šie Bažnyčios tėvai lydės jus visus metus, tačiau rasite ir kitų akiračių bei kultūrų autorių.

O kam yra skirta ši knygelė?

Manau, kad ši knygelė pasitarnaus lietuvių tikėjimo suvokimo ugdymui, gilesniam Dievo Žodžio meditavimui. Mišiolėlis taip pat tiktų liturginėms grupėms, silpnai girdintiems, neturintiems Biblijos, liturginių tekstų, negalintiems dalyvauti šv. Mišiose bei visiems, norintiems šalia turėti Bažnyčios išgyvenamo Dievo Žodžio lobyną. Pateikiamos meditacijos padėtų geriau pažinti krikščionių tikėjimo tradicijos lobius, didžių dvasinių rašytojų darbus. Tai padėtų norintiems ugdyti savo dvasinį gyvenimą. Kas norėtų, galėtų imti šias meditacijas kaip išeities tašką diskusijoms maldos grupėse. Mišiolėlis galėtų būti puikus įrankis katechezei… Manome, kad šis mišiolėlis galėtų pasitarnauti kiekvienam tikinčiajam ar ieškančiam.

Meditacijos parodo gyvąjį Evangelijos pavidalą ir Dievo Žodžio liudijimo jėgą, jos yra modeliai ir pavyzdžiai, kaip išganymo slėpinys buvo suprastas ir išgyventas labai skirtingų vyrų ir moterų. Jūs tikrai gėrėsitės šių meditacijų grožiu, jos leis geriau suvokti ryšį, jungiantį mus su Dievu, Bažnyčia ir visais šventaisiais.

© 2006 „XXI amžius“