Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nerimas Šventojoje Žemėje

Petras KATINAS

Izraelio premjerą Arielį Šaroną pakirto sunki liga

Viso pasaulio politikų ir žiniasklaidos dėmesys, pirmosiomis 2006 metų dienomis nukreiptas į Rusijos ir Ukrainos konfliktą dėl dujų, netikėtai pakrypo visai kita linkme – vėl į tą patį neramų Artimųjų Rytų regioną. Tą sukėlė Izraelio premjero ir neabejotinai svarbiausio kelių paskutiniųjų dešimtmečių regiono politiko Arielio Šarono sunki liga. Politikos veteraną ištikęs sunkus insultas yra didelis smūgis vėl jau kelintą kartą prasidėjusiam taikos procesui Artimuosiuose Rytuose. Ir visai nesvarbu, ar politikos „buldozeriui“ didžiulėmis medikų pastangomis pavyktų išsikapstyti iš jį ištikusios komos, jis vis tiek bus priverstas pasitraukti iš politinio gyvenimo. Tą supranta visi ne tiktai Izraelyje, bet ir visame pasaulyje, kuriam Artimieji Rytai tapo nesibaigiančiu galvos skausmu kelioms politikų kartoms.

Neatsitiktinai JAV prezidentas Džordžas Bušas, neslepiantis savo nerimo dėl A.Šarono ligos, sakė, kad meldžiasi už šį ryžto ir taikos žmogų. Vašingtonas puikiai supranta, jog pasitraukus A.Šaronui vargu ar greitai atsiras toks naujas lyderis, kuris taip atkakliai ir ryžtingai siektų sutaikyti palestiniečius ir izraeliečius. Tuo labiau kad ir dabartinis Palestinos vadovas M.Abasas susiduria su didžiuliu palestiniečių pasipriešinimu. Ypač iš radikalių „Hamas“ ir „Hesbolah“ lyderių, kurie neslepia savo džiūgavimo. Šios organizacijos, be abejonės, pasinaudos A.Šarono pasitraukimu ir „buldozerio“ ryžtingai pradėtas įgyvendinti taikos planas, nutraukiant 38 metus trukusią Gazos ruožo okupaciją ir iškeliant žydų naujakurių gyvenvietes iš šios teritorijos, gali sužlugti ilgam. Tuo labiau kad ir pačiame Izraelyje yra galingų politinių jėgų, kurios nepatenkintos A.Šarono vykdyta politika.

Be abejo, A.Šarono netektis suaktyvins radikaliąsias jėgas ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Irake. Be to, nežinia ką gali iškrėsti radikalusis Irano prezidentas, neseniai paraginęs ištrinti Izraelį iš žemėlapio. Todėl tikriausiai teisus buvęs JAV ambasadorius Izraelyje, dabar Artimųjų Rytų instituto prezidentas Edvardas Volkeris, pareiškęs, kad jis neįsivaizduoja, kaip dabar būtų galima sutaikyti palestiniečius ir žydus, kai abi šalys išgyvena vadovybės krizę. Tiesa, tam tikrų vilčių suteikia tai, kad kitas Izraelio politikos veteranas Šimonas Peresas paliko opozicinę kairiąją Darbo partiją ir prisijungė prie visai neseniai A.Šarono įkurtos naujos politinės partijos „Kadima“, kurią A.Šaronas įkūrė pasitraukęs iš dešiniosios „Likud“ partijos. Jos vadovai, konkrečiai, buvęs Izraelio premjeras B.Netanjahus atvirai reiškė nepasitenkinimą dėl A.Šarono sprendimo pasitraukti iš Gazos ruožo ir jo ketinimų atsisakyti dar daugiau žydų gyvenviečių Vakarų Krante. Ištisus dešimtmečius nuo pat ankstyvosios jaunystės A.Šaronas buvo viena svarbiausių figūrų Artimuosiuose Rytuose, todėl jo netekimas komplikuos politinę padėtį ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir pačiame Izraelyje. Tuo labiau kad kovo mėnesį čia įvyks Kneseto (parlamento) rinkimai. Kol kas apklausų duomenys rodo, kad A.Šarono įkurta „Kadima“ laimės parlamento rinkimus, surinkusi 40-42 mandatus iš 120 vietų Izraelio parlamente. Tačiau iki kovo 28-osios dar daug kas gali pasikeisti. Kol kas „Kadimai“ vadovauja laikinai Izraelio premjero pareigas einantis Ehudas Olmertas, tačiau neatmetama galimybė, kad prie jos vairo gali stoti buvęs Darbo partijos ir Izraelio politikos veteranas Š.Peresas.

Kad ir kaip ten būtų, tačiau visi sutinka, kad, netekus legendinio generolo, „vanago“ ir „buldozerio“, trapus taikos procesas Artimuosiuose Rytuose gali nutrūkti. Be abejo, A.Šarono pasitraukimu pasinaudos ne tik palestiniečių ir kitų musulmoniškų šalių, bet ir paties Izraelio radikalai. Todėl, nesibaigiant savižudžių teroristų išpuoliams Irake, padėties pablogėjimas ir sunkiai prasikalę taikos proceso daigai Artimuosiuose Rytuose gali sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių. Tai atsilieptų viso pasaulio taikai ir saugumui. Neatsitiktinai žymiausieji pasaulio politikos specialistai vėl prabilo, jog, nesant taikos Šventojoje Žemėje, negalima kalbėti apie tokios taikos viltis Irake ar Afganistane.

© 2006 „XXI amžius“