Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Nerimas Šventojoje Žemėje

Petras KATINAS

Izraelio premjerą Arielį Šaroną pakirto sunki liga

Viso pasaulio politikų ir žiniasklaidos dėmesys, pirmosiomis 2006 metų dienomis nukreiptas į Rusijos ir Ukrainos konfliktą dėl dujų, netikėtai pakrypo visai kita linkme – vėl į tą patį neramų Artimųjų Rytų regioną. Tą sukėlė Izraelio premjero ir neabejotinai svarbiausio kelių paskutiniųjų dešimtmečių regiono politiko Arielio Šarono sunki liga. Politikos veteraną ištikęs sunkus insultas yra didelis smūgis vėl jau kelintą kartą prasidėjusiam taikos procesui Artimuosiuose Rytuose. Ir visai nesvarbu, ar politikos „buldozeriui“ didžiulėmis medikų pastangomis pavyktų išsikapstyti iš jį ištikusios komos, jis vis tiek bus priverstas pasitraukti iš politinio gyvenimo. Tą supranta visi ne tiktai Izraelyje, bet ir visame pasaulyje, kuriam Artimieji Rytai tapo nesibaigiančiu galvos skausmu kelioms politikų kartoms.

Koncertas Šv. Kryžiaus bažnyčioje

Kazimieras Dobkevičius

Iš kairės: bažnyčios klebonas kun. Emilis Jotkus, Kauno styginių kvarteto atlikėjai ir solistė Nomeda Vilkanauskaitė-Kukulskienė, Seimo narys K.Starkevičius ir mokytoja, poetė J.Toločkaitė Autoriaus nuotrauka

Gruodžio 28 dienos vakarą, Kaune, Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje, įvyko religinės, klasikinės muzikos koncertas. Koncertavo Kauno styginių kvartetas: K.Beinorytė, D.Terminaitė, D. Sanspreikšaitytė, S.Bartulis (vadovas). Dainavo tarptautinių konkursų laureatė solistė Nomeda Vilkanauskaitė-Kukulskienė (sopranas). Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Starkevičius šį koncertą dovanojo savo rinkėjams, bendraminčiams, muzikos mylėtojams kauniečiams.

Duris atvėrė Laisvalaikio centras

Atidaryto Perlojos laisvalaikio centro juostelę kerpa (iš kairės): Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas, Varėnos seniūnas Juozas Balevičius ir Seimo narys Gediminas Jakavonis

Gruodžio 29-ąją Perlojoje (Varėnos r.) atidarytas Laisvalaikio centras. Į ilgai laukto ir labai perlojiškiams reikalingo centro įkurtuves susirinko ne tik vietos bendruomenė. Įkurtuvėse dalyvavo Seimo narys Gediminas Jakavonis, rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, administracijos direktorius Algis Miškinis, kiti atsakingi savivaldybės darbuotojai, statybininkai. Kai rajono vadovas V.Mikalauskas, Seimo narys G.Jakavonis ir Varėnos seniūnijos seniūnas Juozas Balevičius perkirpo tradicinę juostelę ir Perlojos parapijos klebonas kun. Valdas Beleckas pašventino patalpas, susirinkusieji į įkurtuves turėjo progos išgirsti visus Perlojos saviveiklos kolektyvus, kurie iki šiol repetuodavo Perlojos pagrindinėje mokykloje.

Bažnyčia gina bendrąjį gėrį tarptautinėje prekyboje

Mindaugas BUIKA

Popiežius palaiko smulkiųjų ūkių interesus

Didelio Šventojo Sosto, daugelio vietinių episkopatų ir katalikiškų paramos organizacijų dėmesio vėl susilaukė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) surengta dar viena ministrų lygio konferencija pratęsiant vadinamąjį „Dohos raundą“, kuriuo siekiama reformuoti tarptautinės prekybos sistemą, kad ji labiau atitiktų globalizuoto pasaulio reikalavimus ir užtikrintų geresnę vargingų šalių padėtį negailestingos rinkos sąlygomis. Bažnyčia šiuo atžvilgiu nuolat pabrėžia, jog rengiamos naujos tarptautinės prekybos normos turi skatinti integralų visų tautų vystymą, sumažinti skurdą pasaulyje, o ne ginti išsivysčiusių šalių ekonomines privilegijas, kaip buvo iki šiol.

Neužgyjantys istorijos randai

Justina ŽEIŽYTĖ

Augustinas Švenčionis

Lietuvos žemės ūkio universiteto dėstytojas Augustinas Švenčionis jau aštuoneri metai visą savo laisvalaikį skiria kovos draugų, Lietuvos laisvės kovotojų, atminimui įamžinti. Jis, pasipriešinimo dalyvių – rezistentų valstybinės komisijos narys bei Didžiosios kovos apygardos vadas, mano, jog likę gyvi mūsų tautos genocido liudytojai ir dabartiniai žmonės turi padaryti viską, kad pasaulis daugiau nepatirtų tokio triuškinančio totalitarizmo smūgio, kokį patyrė jo karta. Šio nepaprastai įdomaus pašnekovo, daug gyvenime sunkumų ir išbandymų patyrusio patrioto pasakojimas apie savo ir draugų kančių kelius tėvynės laisvės vardan tebūna mūsų šiandieninių siekių pavyzdžiu.

VLIK’as 1943-1945 metais: nacių ir sovietų pinklėse

Ramūnas LABANAUSKAS

Po pasitarimų su VLIK'o nariais 1952 metais. Iš kairės: Vladas Žilinskas, Jonas Makauskas, Steponas Kairys, Tomas Šidiškis, diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis, Petras Karvelis ir Jonas Norkaitis

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvai teko patirti ir sovietinę, ir nacistinę okupacijas. Lietuviai greitai suprato, kad naciai nė kiek ne geresni už sovietus – jie lygiai taip pat buvo priešiški lietuvių tautos nepriklausomybės siekiams. Lietuva naciams tebuvo reikalinga tik kaip darbo jėgos ir žaliavų šaltinis. Visgi Sovietų Sąjungą lietuvių politinis elitas laikė dar pavojingesniu priešu, todėl neatsitiktinai sovietinės reokupacijos grėsmė nulėmė ir neginkluotą antinacinio pasipriešinimo pobūdį bei atitinkamą 1943 metų pabaigoje susikūrusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau – VLIK’as) veiklos pobūdį – jo veikla taip pat buvo orientuota į pasirengimą sovietinei reokupacijai.