Budėjęs
Tėvynės sargyboje
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
|
J.Cicėno mylimosios žmona
Petronėlė ir duktė Raminta,
kurioms dedikuota knyga
Vilnius tarp audrų
|
Spauda man per srauni tėkmė ir per vaizdi: viskas,
rodos, įdomu, dairykis kairėn ar dešinėn, visur akis traukia, o
kartais, ir ne vien sapne, regėti laikraščių komplektai, nepanaudotų
rankraščių ir užrašų pluošteliai, kvepia šviežias spaustuvės dažas
ir nuo laiko pageltęs popierius
Tai Jeronimo Cicėno (1909 07 24-1987
10 21), žurnalisto ir rašytojo, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir
Lietuvos rašytojų draugijos nario, Vilniaus krašto visuomenės veikėjo,
žodžiai, liudijantys, kad rašymas jam buvo gyvenimo būdas, didžioji
aistra, deginusi jį iš vidaus nuo pat pirmųjų publikacijų Vilniaus
lietuvių spaudoje 1925-1926 metais, dar tebesimokant Vilniaus Vytauto
Didžiojo gimnazijoje, iki pat dalyvavimo JAV lietuvių spaudoje,
kol rankos pajėgė laikyti plunksnakotį; rašymas buvo jo stichija,
išguldymas popieriaus lape to, ką pats matė, išgyveno, ką girdėjo
pasakojant kitus, ką perskaitė senose knygose
|