|
Mundurų plovimas
Petras KATINAS
Pastaruoju metu Rusijos informacinė agentūra Regnum.ru nuolat skelbia komentarus apie įvykius Lietuvoje. Faktiškai tuose komentaruose nėra nieko ypač naujo. Daugiausia remiamasi visiems gerai žinomomis tam tikros leidinių grupės publikacijomis. Pirmiausia Regnum.ru labai nepatiko Prezidento pareikštas Politinės tarybos, dabar pavadintos Koalicine, vertinimas, kuris esą yra neobjektyvus, o pats Prezidentas kabinėjasi todėl, kad yra nustumtas nuo Lietuvos vidaus reikalų. Tačiau labiausiai Regnum.ru kritikuoja Liustracijos komisijos veiklą, kuri vadinama raganų medžiokle, nes skelbia KGB agentais smulkias žuveles, netgi labai Lietuvos kultūrai nusipelniusius žmones, kurie esą nieko nepadarė, o tik, būdami užsienio komandiruotėse, parašydavo vieną kitą ataskaitą LTSR komunistų partijos centro komiteto biurui, o to biuro nariai perduodavo tas ataskaitas KGB. Nesigilinkime į tokias analizes, nors jose yra didelė dalis tiesos. Juk faktiškai sovietinės Lietuvos KGB padalinys dirbo LKP CK biuro vadovaujamas ir diriguojamas, ir kaip tik tie pirmieji ir kiti sekretoriai duodavo kagėbistams nurodymus bei instrukcijas. Taigi tenka sutikti su tuo, kad atskleidžiama tiktai smulkmė, nedaranti jokios įtakos dabartinei nepriklausomos Lietuvos valdžiai. O tų, kurie sparčiai kilo partinės karjeros laiptais ir dabar tebesėdi valdžioje, niekas net mažuoju piršteliu neužkabina. Štai ką rašo Regnum.ru: Tačiau buvusių partinių funkcionierių Lietuvoje ir pensininkų, ir tebeesančių valdžioje niekas nekliudo. Jie ramiai ir puikiai gyvena už kapeikas privatizuotuose valstybiniuose apartamentuose. Vienas iš jų pirmasis Lietuvos kompartijos centro komiteto sekretorius, šiandien ministrų kabineto galva. Ir jokiai komisijai net į galvą neateis apkaltinti jį ryšiais su KGB. Nors akivaizdu, kad jis negalėjo nebendradarbiauti su šia struktūra. Tai kurgi šių raganų medžiotojų logika? Kodėl neliečia dabar valdžioje esančių? Ar ne todėl, kad tokiu atveju Liustracijos komisija bemat gautų per kepurę? Ką gi, norom nenorom tenka sutikti su tokiais vertinimais.
Bet ką ten Liustracijos komisija! Pažvelkime į tragikomedija virtusią parlamentinės komisijos veiklą. Ji neva tyrė specialiai tam tikrų struktūrų iš to paties KGB sukurto EBSW koncerno veiklą, domėjosi jo veikėjų pasisavintais milijonais bei sužlugdytomis Lietuvos įmonėmis. Jau iš pradžių buvo aišku, kad ta komisija nieko neištirs ir nieko konkretaus nenurodys, kas iš buvusių ir dabar esančių valdžioje šildėsi rankas prie EBSW laužo. Beje, toli ieškoti nereikia. Tai tie patys veikėjai arba jų bičiuliai, kurie dar 1994-1996 metais davė liūdnai pagarsėjusiam Tauro bankui valstybės garantijas milijardiniams kreditams. Tada Seimas 1996 metų vasarį pritarė konservatorių pateiktam pasiūlymui sudaryti iš visų frakcijų devynių narių komisiją, kuri turėjo tirti valstybės pareigūnų tuomečio premjero stabilizatoriaus A.Šleževičiaus, buvusio Lietuvos banko vadovo R.Ratkevičiaus, prezidento A.Brazausko kanceliarijos vadovo A.Meškausko pasirašytą valstybės garantiją Tauro bankui dėl faktiškai neribotų kreditų. Tuomet buvo daug kalbama ir rašoma ne apie kokius nors kelis ar keliolika milijonų, o apie 10 milijardų dolerių aferą. Beje, kada šlovingoji LDDP jau nusprendė atsikratyti pernelyg įsismarkavusiu premjeru A.Šleževičiumi, tas 1996 m. vasario 1 d., likus savaitei iki atsistatydinimo, dar suskubo pasirūpinti savąja partija: šešiolikoje miestų ir rajonų LDDP leido privatizuoti patalpas, kuriose okupacijos metais veikė SSKP-LKP komitetai.
Ta 1996 metų Seimo komisija atskleidė glaudžius LDDP ir Prezidentūros ryšius su šia afera, netgi baudžiamosios bylos buvo iškeltos, o paskui ir nutilo. Tiesa, tuomet konservatoriai atkreipė dėmesį, jog Prezidento kanceliarijos vadovas A.Meškauskas tokią garantiją pasirašė ir uždėjo Prezidentūros herbą, bet neužrašė datos. Nebuvo nurodyta ir konkreti suma, kurią garantuoja Kanceliarijos vadovas. Beje, tada vienas tų pinigų plovikų, įsidėjęs valstybės vardu sau į kišenę nemažą sumą ir nuo baudžiamosios atsakomybės pasislėpęs psichiatrijos ligoninėje, buvęs firmos Ekochron vadovas R.Luišaitis papasakojo žurnalistams apie standartinius Rusijos sukurto Baltikcentro metodus žlugdyti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomiką per tampomus Lietuvos veikėjus. Tarp tų tampomų R.Luišaitis pirmiausia paminėjo A.Šleževičių (beje, vėl prisimintą per neseniai vykusį komunistų ir socdemų susijungimo penkmečio minėjimą ir sėdėjusį prezidiume šalia A.Brazausko), tuometinio prezidento A.Brazausko brolį Gerardą, Lietuvos banko vadovą K.Ratkevičių, G.Petriką, tuometį LDDP šulą, dabar vadovaujantį Šiauliams V.Juškų, buvusį finansų ministrą E.Vilkelį, kuris, esą liepiamas prezidento A.Brazausko, pasirašė ketinimų protokolą pustrečio milijardo JAV dolerių kreditinei linijai, buvusį Tauro banko vadovą G.Konopliovą bei kitus gerai žinomus veikėjus. Aišku, visi jie sukosi LDDP viršūnėse.
Nesigilinsime į šią ir panašias istorijas, kurių LDDP piramidės laikais buvo apstu. Todėl A.Brazausko tvirtinimai ir jo partiečio A.Rimo komisijos, tyrusios EBSW veiklą, užtikrinimai, kad EBSW nefinansavo LDDP, yra skirti tiktai patiems naiviausiems žmonėms. Pagaliau taip ir nebuvo atskleistas darbiečio vidaus reikalų ministro G.Furmanavičiaus vaidmuo EBSW aferose. O juk dar 1994 metų rugsėjį spauda daug rašė, kaip būsimasis darbietis paskelbė jo vadovaujamos akcinės bendrovės Žemprojektas penkių aukštų pastato Kauno centre pardavimą iš varžytinių. Tuomet G.Furmanavičius aiškino, jog tai padaryta susitarus su irgi greitai žlugusio Litimpex banko Kauno filialu. Jis esą paskolino Žemprojektui beveik 3 mln. dolerių, kurių Žemprojekto bendrovė, vykdanti EBSW statybos generalinio rangovo funkcijas, nesugebėjo laiku atiduoti. Žodžiu, tai buvo paprasčiausia afera.
O A.Rimo komisija ištyrė, kad G.Furmanavičius tame koncerne nieko daugiau ir nedarė, tiktai žaidė krepšinį su G.Petriku ir kitais EBSW veikėjais. Gaila, kad jo pasiekimai, žlugus EBSW, taip ir nuėjo į užmarštį gal būtume turėję naują Sabonį. Premjerui ir jo partijai, jau A.Rimo komisijai rašant ataskaitą apie EBSW koncerno veiklos tyrimo rezultatus, teko patirti dar vieną stresą. Kai jau buvo iš anksto paskelbta, kad LDDP nefinansavo šie Rusijos specialiųjų tarnybų globojami sukčiai, netikėtai pasirodė buvusio Vasario koncerno vadovo ir leidėjo Jaroslavo Banevičiaus laiškas A.Rimo vadovaujamai parlamentinei komisijai, kuriame teigiama, kad EBSW sumokėjo LDDP rinkimų į Seimą agitacinės medžiagos spausdinimo išlaidas, tai yra per 30 tūkst. JAV dolerių. Šitokį J.Banevičiaus pareiškimą kategoriškai paneigė A.Brazauskas ir paprastai neokomunistų rinkimų kampanijas kuruojantis G.Kirkilas. Tačiau buvęs vienas iš LDDP veikėjų, liaudies rašytojas V.Petkevičius teigė, kad jo asmeninę rinkimų kampaniją leidėjas J.Banevičius rėmė. Ir ne tik jo. Durnių laivo autorius viešai apkaltino G.Kirkilą meluojant, nes kartu važiavo pas leidėją J.Banevičių tartis dėl agitacinės LDDP medžiagos spausdinimo. Pasak V.Petkevičiaus, kreiptis į J.Banevičiaus leidyklą neokomunistus privertė landsbergininkų pinklės kažkokiu būdu įkalbant visas kitas spaustuves nespausdinti LDDP agitacinės makulatūros. Aišku, tai tik smulkmė, tik 30 tūkst. dolerių, palyginti su šimtais milijonų, kurie, pasak kai kurių komisijai liudijusių asmenų, niekur nedingo iš Lietuvos, o su EBSW susiję valdžios veikėjai, kaip ir buvę koncerno vadovai, dažniausiai investavo į nekilnojamąjį turtą, komercinės paskirties pastatus, viešbučius. Netgi pripažįstama, kad tie dingę milijonai ypač aktyviai pradėjo judėti 2003-2004 metais, kai jau buvo baigtos baudžiamosios bylos EBSW žmonėms. Tos bylos baigėsi taip pat kaip ir visos kitos panašios. 2003 metų liepą Kauno apygardos teismas beveik visiems EBSW padalinio Kauno holdingo kompanijos vadovams nepaskyrė jokios laisvės atėmimo bausmės. Todėl kaip pasityčiojimas skamba A.Rimo komisijos siūlymas teisėsaugai išsiaiškinti, kurgi dingo ir kur investuotos EBSW iš gyventojų pavogtos lėšos. Galima neabejojant numanyti, ką atsakys draugui A.Rimui prokurorai ir teisėjai: šaukštai popiet, suėjo senaties terminas! Dar įdomesnis komisijos pasiūlymas kompensuoti iš biudžeto nuostolius gyventojams, kurie nukentėjo nuo EBSW Kauno holdingo kompanijos. Tai grynai populistinis pasiūlymas rengiantis savivaldos rinkimams, ir daugiau nieko.
Nesigilinant per daug į komisijos pateiktas išvadas, aišku viena: komisija turėjo ne skaičiuoti išvogtus milijonus, o pirmiausia politiškai įvertinti ne tik šio sukčių lizdo nusikalstamą veiklą, bet svarbiausia jo sąsajas su to meto valdžia. Tai nebuvo padaryta. Todėl komisijos vadovas A.Rimas gali didžiuotis savo partinių vadų partinę užduotį jis atliko. Bet, net ir norėdamas, bičiulis A.Rimas negalėjo elgtis kitaip. Kitaip pasielgęs būtų sumaltas į miltus. Juk, kaip ir EBSW bei visokių Apus, Agorų ir kitų klestėjimo metais, Prezidentu buvo A.Brazauskas, Seimo Pirmininku Č.Juršėnas, generaliniu prokuroru A.Paulauskas. Todėl visiškai teisi viena žinoma publicistė pareiškusi, kad A.Rimo komisijos vertinimas buvo ne politinis, o tiesiog partinis. Visi valdančiosios koalicijos komisijos nariai nieko daugiau ir nedarė, o tiktai šveitė purvinus savo viršininkų mundurus.
Bet ne tai svarbu. Ir be EBSW partinė nomenklatūra turėjo ir turi pakankamai rėmėjų. Pavyzdžiui, Lukoil vietininką Lietuvoje Ivaną Paleičiką ir jo šeimyninę firmą Vaizga.
Aišku, viskas, kas susiję su EBSW, Draugystės viešbučiu, greitai bus pamiršta. Bulvarinė žiniasklaida kasdien nuo ryto iki vakaro ragina visais balsais tinkamai atšvęsti nežinia iš kur atklydusią Valentino dieną. Ir nė žodžio apie pagrindinę valstybės šventę Vasario 16-ąją. Tiesa, kai kurie kultūrininkai išreiškė susirūpinimą, kad Valstybės atkūrimo diena atsainiai minima prieškario Lietuvos širdyje laikinojoje sostinėje Kaune, kur ir dabar yra išlikę pagrindiniai nepriklausomos Lietuvos simboliai. Valstybinių švenčių organizavimo komisija lyg ir atsižvelgė į tokias užuominas ir pirmą kartą Valstybės atkūrimo dienos renginiams skyrė Kaunui 30 tūkst. litų. Tačiau nepavyko įtikinti šios komisijos narių, kad į oficialią Vasario 16-osios programą reikia įtraukti šv. Mišias Prisikėlimo bažnyčioje, kurios statybai ir atstatymui aukojo visa Lietuva. Nieko nuostabaus! Dabartinei valdančiajai koalicijai tos šventės visai nepatinka. Sprendžiant iš LSDP Informacijos centro pranešimo, neokomunistai netgi prisiminė 110-ąsias metines, kai susijungė socialdemokratai su bolševikais. Taip dar kartą pademonstruota, kokio reikalo tęsėjai yra A.Brazausko partija.
© 2006 XXI amžius
|