|
|
Būkime
optimistai
Šimtametis senukas, paklaustas, kaip tvarkė savo
buitį, jei sulaukė tokio solidaus amžiaus, paaiškino:
Visai paprastai: nerūkiau, nepiktnaudžiavau
alkoholiu, racionaliai ir saikingai maitinausi, daug dirbau, judėjau,
mankštinausi gryname ore. Be to, stengiausi išlaikyti savo psichikos
pusiausvyrą, vadovaudamasis principu: nėra to blogo, kas neišeitų
į gera. Visada optimistiškai žvelgiau į dabartį, žinodamas, jog
žmogus didele dalimi gali susikurti sau ateitį tik savo paties pastangomis.
Nesėkmes stengiausi išgyventi kaip laikiną, praeinantį dalyką, o
gal ir kaip neišvengiamą būtinybę.
|
|
|
Kaip
geriau suprasti paauglį?
Noriu tave mylėti nevaržydama,
Vertinti neteisdama,
Prisijungti nesikėsindama,
Pakviesti nereikalaudama
Palikti nejausdama kaltės,
Kritikuoti neįžeisdama.
Virginia
Satir
Ar sunku tėvams taip elgtis su vaikais? Ką daryti
su paaugliais, kurie suaugusiems atrodo neklaužados, triukšmadariai,
nuolat keliantys rūpesčių tėvams ir mokytojams?
Paaugliai išgyvena fizinius, socialinius ir psichikos
pokyčius. Vieną kartą atrodo jau suaugę, kitą kartą ieško tėvų
pagalbos. Visuomenės požiūris į paauglius yra toks jie visi negeri,
dygliuoti, tarsi pažymėti tam tikru ženklu.
|
|
|
Žodis
neužmirštamas
Prieš keliolika metų viena mergaitė per tikybos
pamokas klausėsi kunigo aiškinimo, kad abortas yra lygus žudynėms,
kad abortais daug vaikų išžudoma gal būtų iš jų išaugusios labai
doros, darbščios, geros vaikų motinos, taip pat jų tėvai. Tai mergaitei
šie žodžiai atmintyje išliko. Ji augo, brendo. Ir štai jai esant
šešiolikos metų kažkieno buvo sugundyta. Kada šeima tą aptiko, ne
vienas siūlė nieko nelaukiant abortą daryti, ir apie tai niekas
nežinos. Ši mergaitė, nepaklausiusi artimųjų patarimų, abortą daryti
atsisakė. Gal ji, būdama nėščia, kentės, bet ir tai laikina.
|
|