|
Pasikeisk!
Panevėžio vyskupijos Zarasų dekanato Caritas įkurtas 1990 m. balandžio 24 d. tarnauti mažiausiems broliams padėti vargstantiems rūpintis šeimomis, ugdyti žmonių dvasinį gyvenimą, gaivinti tautos papročius, tradicijas... Caritas - tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą, užsiimanti įvairiausia pagalba, nepriklausomai nuo rasės, religijos, lyties, tautybės.
Tada, traukiantis okupacijai, mūsų Tėvynė kėlėsi gyventi, Lietuvą ir Bažnyčią mylintiems žmonėms kilo mintis organizuotis ir, padedant vieni kitiems, kopti iš materialinio ir dvasinio skurdo. Tam tikslui įgyvendinti buvo įkurtos sekcijos: šeimos, gyvenimo pažinimo, šeimos supratimo gilinimo, vaiko pareigų ir teisių iškėlimo ankstyvo dorovinio auklėjimo propagavimo, taip pat konsultuoti besirengiančius kurti šeimą, jaunus sutuoktinius, saugoti gyvybę, globoti į neviltį patekusias vienišas motinas, padėti buvusiems kaliniams integruotis į visuomenę ir t.t. Per Bažnyčią buvo platinama katalikiška spauda. Atstatyti kryžiai, koplytėlės, buvo tvarkomi kapai ir kt. Turėjome probleminių šeimų sąrašus, rūpinomės našlaičiais, girtuoklių vaikais...
Nuo 1996 metų kovo Zarasuose veikia Caritas valgykla. Mūsų akyse pasikeitė kelios kartos, nes ateidavo dar mokyklos nelankantys, o šalia ir bebaigiantys mokyklą vaikai. Tuo metu buvo ypač ženkli pagalba iš užsienio. Turėjome savo biblioteką (vadovė H.Brogienė), vaistinę (farmacininkė A. Ramaslauskienė); gaudavome dėvėtų drabužių, maisto produktų. Didžiausią paramą Caritas veiklai teikė Zarasų savivaldybė, Ąžuolo gimnazijos direktorė E.Gaidamavičienė, Gavė ir Viraldas savininkai, paramą teikiantys iki šiol. Virėja Genovaitė Andrijauskienė dešimt metų ruošė vaikams skanius pietus, dar įdėdavo maisto broliukui ar sesutei, motiniškai globojo savo augintinius. Ypač jaudino darbštūs našlaičiai, kurie stengdavosi padėti valgykloje, namų ruošoje, užsidirbti savo rankomis. Su meile prisimename Ivaną Šavelo, kuris, kiek paūgėjęs, pradėjo užsidirbti knygoms, batams, kuprinei... Dauguma vaikų ateidavo tik pavalgyti, nesitepdavo darbu rankų, dar prašydavo įdėti į namus. Jokių darbų, jokių planų. Jie pasakodavo, kaip mamos gražinasi, kiek tėtukų ateina, kaip linksminasi. Jie mato, kad ir nedirbant galima linksmai gyventi - kažkas vis tiek pasirūpins. Taigi toks gyvenimas jiems atrodo tinkamas.
Tačiau malonu teikti paramą tiems, kurie verti jos. Nuolatiniai rėmėjai ir padėjėjai Genovaitė Zubavičienė, Genovaitė Girčytė, Jonas Šopauskas, Marija Lukauskienė, Rimantas Jurevičius ir Zarasų urėdija, Gediminas Gintautas, Algimantas Dumbrava, Bronė Dūdėnienė, Stasė Andriūnienė ir daugelis kitų, kurie net savo vardų nepasakė. Dėkojame visiems: A.Lekavičiui už duoną kasdieninę, Zarasų paukštyno darbuotojams už teiktą paramą, už daržoves, sodų vaisius, Kalėdų labdarą, neit geresnę, nei užsieniečių, ir kitiems.
Dar XIX amžiuje rusų rašytojas N.Gogolis patarė, kam ir kaip padėti. Jis rašė: Jeigu jūs neapmąstėte, kaip pamokyti tą žmogų, kaip jam toliau gyventi jūsų parama menkavertė. Reikia mokyti žmogų, kaip keisti gyvenimo būdą, kad taptų kitu žmogumi, kalbant apie požiūrį į turtą ir dorovę. Nesvarbu, kur žmogus gyvena lūšnoje ar rūmuose. Tai dangaus šauksmas: Pasikeisk.
Per penkiolika nepriklausomybės metų laisvoje Lietuvoje įsikūrė daug valstybės finansuojamų institucijų. Caritas veikla susiaurėjo. Pamatėme, kad, remiant blogį, dažniausiai jis plečiasi ir auga. Supratome, nors ir žinojome, kad visko pradžia šeima. Geradarystėmis be jokios atrankos daugiau švaistome, negu duodame.
Šiuo metu visoje šalyje vyksta paramos reorganizacija valstybiniu mastu. Sukurti centrai, kurie teiks įvairias buitines paslaugas. Caritas ir Paramos centro iniciatyva pertvarkomos patalpos, kuriose vėl veiks valgykla sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams.
Janina BREIVIENĖ
Zarasai
© 2006 XXI amžius
|