Atnaujintas 2006 vasario 17 d.
Nr.14
(1414)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Šaknys –
ne Kopenhagoje
ar Teherane,
o Lubiankoje

Pašaukti aukoti
ir aukotis

Pasikeisk!

Padėkime
įveikti negalę

Kuklumas – ne yda

Ar bus Šuns metai
tokie patys šuniški
kaip ir praėjusieji?

Visiems, kam svarbi
gimtosios šalies
istorija, arba Kaip
prof. Liudas Truska
nesiliauja
klastojęs istoriją

Mahometo
karikatūros –
kvailybė
ar provokacija?

Marijos žemė
ar Europos patvorys?

Ilgas kelias
iš Trakinių
iki Kaišiadorių
vyskupijos

Meilė turi atgauti pirminį spindesį

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas, patvirtindamas,
jog yra ne tik aukšto lygio teologas,
bet ir gerai įvaldęs daugiau
žiniasklaidos darbuotojui būdingą
apžvalgininko plunksną, pirmąją
encikliką „Deus Caritas est“ pristatė
didžiausiame Italijos katalikų
savaitiniame žurnale „Famiglia
Cristiana“ paskelbtame straipsnyje –
laiške skaitytojams
Nuotrauka iš „L’Osservatore Romano“

Popiežius kelia klausimus ir į juos atsako

Tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje toliau plačiai komentuojama popiežiaus Benedikto XVI pirmoji enciklika „Deus Caritas est“, kurioje išdėstytas Bažnyčios mokymas apie esminę krikščionybės misiją padėti žmonėms priimti Dievo meilę ir dalyti ją, pripažįstant, kad tikroji meilė – tai pasirengimas aukotis dėl kito gerovės. Šventasis Tėvas, patvirtindamas, jog yra ne tik aukšto lygio teologas, bet ir gerai įvaldęs daugiau žiniasklaidos darbuotojui būdingą apžvalgininko plunksną, savo minėtą dokumentą pristatė didžiausiame Italijos katalikų savaitiniame žurnale „Famiglia Cristiana“ paskelbtame straipsnyje – laiške skaitytojams.


Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...

Kun. Kazimieras AMBRASAS, SJ

Kauno prezidentūros sodelyje snyguriuoja. Takeliu žygiuoju prie stovinčio atokiau nuo tvoros pastato. Dešinėje statula: patogiai ant plataus sūduvietiško suolo sėdi iš Selemos Būdos kaimo kilęs Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, kurio palaikai su paminklu nūnai atgabenti prie Kauno-Marijampolės plento į gimtąjį kraštą – į tą vietą, kur šiandien ošia maumedynas, andai Sasnavos valsčiuje buvo vadinamas Mondžynu.


Vasaris ir mes

Vasaris ir kovas – mūsų valstybės  pavasario, atgimimo, laikas: iš nebūties, iš sudėtingiausių istorinių grėsmių Lietuva XX amžiuje dukart sugrįžta į viešumą kaip savarankiška ir nepriklausoma, kaip ori ir visavertė Europos šalis. Pakyla iš okupacinių režimų priespaudos, įveikia savo vergiškumą ir nuolankumą, įgyvendindama šventą  kiekvienos tautos valstybingumo teisę,  taip užtikrindama ateities kartoms ne tik savarankišką gyvenimą, bet ir perduodama atsakomybę už valstybingumo raidą.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Kun. Juozo Zdebskio žūties minėjimas

Minėjimo dalyviai prie
kun. Juozo Zdebskio kapo

Rudamina. Vasario 5 dieną čia buvo paminėta dvidešimties metų nuo kun. Juozo Zdebskio (1929–1986) žūties sukaktis. Nepaisant šalto oro, susirinko gausus tikinčiųjų būrys ne tik iš Dzūkijos, bet ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių, kitų Lietuvos vietovių. Jie pagerbė gilius pėdsakus žmonių širdyse palikusio uolaus dvasininko – Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjo ir nario atminimą. Kalintas už vaikų katechizavimą, nuolat sovietinės valdžios persekiotas, kun. J.Zdebskis savo gyvenimu dar kartą parodė, kad „Dievo žodis nesurakinamas“ (2 Tim 2, 9), kaip tvirtino apaštalas Paulius. 2000-ųjų krikščionybės metų proga įtrauktas į Katalikų Bažnyčios XX amžiaus tikėjimo liudytojų sąrašą, jis yra gyvas padrąsinimas kunigams ir visiems tikintiesiems su didžiu kantrumu, ištikimai atlikti savo tarnystę, uoliai liudyti Evangeliją tiek palankiu, tiek ir nepalankiu laiku (plg. 2 Tim 4, 2. 5).


Sausio 13-osios brolija dirba toliau

Lietuvos Nepriklausomybės
Gynimo Sausio 13-osios brolijos
pirmininkė Jadvyga Bieliauskienė

Praėjusių metų vasarą Lietuvos laikraščiuose pasipylė straipsniai apie Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-osios broliją. Juose gausu viena kitai prieštaraujančių nuomonių, teiginių, piktų žodžių. Daug kas nustemba gavęs oficialų raštą, pasirašytą Juozo Kuoro, kuris prisistato esąs šios organizacijos tarybos pirmininkas. Raštas „sutvirtintas“ organizacijos antspaudu, parašytas ant firminio blanko, kuriame yra adresas ir kiti rekvizitai. Nutarėme pasikalbėti ir kai ką išsiaiškinti, aptarti, todėl atvėrėme Gedimino prospekte, Vilniuje, esančio namo, pažymėto 64-uoju numeriu, duris. Beje, apie ten veikiančią organizaciją skelbė ir užrašas. Įžengėme į erdvią salę, kurios sienas puošė 1991-ųjų sausio 13-ąją ir vėliau už nepriklausomybę žuvusių žmonių portretai, Sąjūdžio ir Atgimimo, Baltijos kelio vaizdai, įamžinti fotografų nuotraukose.


Giedu ir dainuoju Dievui ir Tėvynei

Keletas Šv. arkangelo Mykolo
bažnyčios (Mažosios Bazilikos)
jaunimo choro giesmininkų
(vadovė sesuo Daiva Staskevičiūtė)

Nepaisant žiemos šalčio ir ledo, sausio 28 dieną jau dvyliktą kartą suvažiavo vaikai ir jaunimas į tradicinę Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ ir Marijampolės moksleivių kūrybos centro studijos „Vyturėlis“ organizuojamą šventę „Giedu ir dainuoju Dievui ir Tėvynei“. Tai darželių, mokyklų, Kūrybos centro, bažnytinių vaikų ir jaunimo chorų šventė, kuri vyksta kasmet sausio mėnesį Marijampolės kultūros centro rūmuose.


Instinktų pasekmės

Petras KATINAS

Neseniai žinomas rusų satyros ir žodžio meistras Genadijus Chazanovas (prisimenate tokį iš „kulinarijos technikumo“?) pasakojo, kaip jis, būdamas buvusio Rusijos prezidento B.Jelcino įkurto Prezidentinio klubo nariu, susitiko su prezidentu, ir tas jo paklausė: „Na, kam gi tau prireikė Izraelio pilietybės?“. „Suprantate, Borisai Nikolajevičiau, su šios valstybės pasu vizos prašyti nereikės“, – atsakė satyrikas. O B.Jelcinas žiūri į šalia sėdintį užsienio reikalų ministrą A.Kozyrevą ir klausia: „Kada gi mes be vizų galėsime važinėti?..“


Priminė Stalino mėsmalę

Petras KATINAS

Koliažas iš Rusijos savaitraščio
„Argumenty i fakty“

Sausio 29 dieną per Rusijos televizijos kanalą „Rossija“ pradėtas rodyti žinomo kino režisieriaus Glebo Panfilovo dvylikos serijų filmas „Pirmajame rate“ pagal Nobelio literatūros premijos laureato Aleksandro Solženicyno to paties pavadinimo romaną. Galima priminti, kad šis romanas apie specialų kalėjimą („šarašką“), kuriame buvo uždaryti garsiausi mokslininkai ir išradėjai, dirbę prie labai slaptų projektų, tarp jų ir atominės bombos bei specialaus ryšio kūrimo. Rašytojas šį kūrinį sumanė dar 1948 metais, kai atsidūrė specialiame NKVD kalėjime „Marfino“, buvusiame netoli Maskvos.


Šalis ta Lukašenkija vadinas

Petras KATINAS

Iki kovo 18-osios prezidento rinkimų Baltarusijoje liko suskaičiuotos dienos. Tačiau nepaisant opozicijos kandidatų, kuriems faktiškai užkirstas kelias į spaudą, radiją ir televiziją, jau dabar pakankamai aišku, kad Aleksandras Lukašenka bus išrinktas trečiajai kadencijai. Netgi tuo atveju, jeigu įvyktų stebuklas ir opozicijos kandidatas surinktų daugiau balsų, Centrinė rinkimų komisija laimėtoju paskelbtų „tėtušį“ A.Lukašenką.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija