Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Kun. Juozo Zdebskio žūties minėjimas

Minėjimo dalyviai prie kun. Juozo Zdebskio kapo

Rudamina. Vasario 5 dieną čia buvo paminėta dvidešimties metų nuo kun. Juozo Zdebskio (1929–1986) žūties sukaktis. Nepaisant šalto oro, susirinko gausus tikinčiųjų būrys ne tik iš Dzūkijos, bet ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių, kitų Lietuvos vietovių. Jie pagerbė gilius pėdsakus žmonių širdyse palikusio uolaus dvasininko – Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjo ir nario atminimą. Kalintas už vaikų katechizavimą, nuolat sovietinės valdžios persekiotas, kun. J.Zdebskis savo gyvenimu dar kartą parodė, kad „Dievo žodis nesurakinamas“ (2 Tim 2, 9), kaip tvirtino apaštalas Paulius. 2000-ųjų krikščionybės metų proga įtrauktas į Katalikų Bažnyčios XX amžiaus tikėjimo liudytojų sąrašą, jis yra gyvas padrąsinimas kunigams ir visiems tikintiesiems su didžiu kantrumu, ištikimai atlikti savo tarnystę, uoliai liudyti Evangeliją tiek palankiu, tiek ir nepalankiu laiku (plg. 2 Tim 4, 2. 5).

Kun. J.Zdebskio mirties minėjimas prasidėjo šv.Mišiomis, kurias koncelebravo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis ir daugiau nei dešimt kunigų. Iškilmes tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“. Pamokslą sakė arkiv. S.Tamkevičius, SJ (jį spausdiname šalia).

Po šv. Mišių ir bendros maldos prie kun. J.Zdebskio kapo bažnyčios šventoriuje minėjimas tęsėsi perpildytoje bendruomenės salėje. Nuoširdžioje programoje prisiminimus, liudijimus keitė vaikų deklamuojami eilėraščiai, visų kartu darniai giedamos giesmės. Tai tarsi priminė paties kun. J.Zdebskio kuklumą ir neturtą, kurį vaizdžiai pristatė mons. Vincentas Jalinskas, tuometinis Lazdijų dekanas, laidotuvių pamoksle pastebėjęs velionio „palikimą“ – surinktus lauko akmenėlius – ir išdalijęs juos susirinkusiems tikintiesiems. Monsinjoras su jam būdingu gyvu stiliumi įtaigiai kalbėjo apie tai, kad akmenį ne kartą yra lengviau „prakalbinti“ nei žmogaus širdį, tačiau nestokojo vilties, kuriai klausytojai, atrodo, tikrai neliko uždari.

Minėjime pasisakė ir kiti kun. J.Zdebskio bendražygiai. Mons. Alfonsas Svarinskas ragino ryžtingai ginti tokias krikščioniškas ir bendražmogiškas vertybes kaip šeima, tikėjimas, Tėvynė. Kun. Robertas Grigas prisiminė per kun. J.Zdebskio laidotuves, dar prieš Atgimimą, spontaniškai iš tikinčiųjų krūtinių išsiveržusį uždraustą Lietuvos himną ir pakvietė juo užbaigti minėjimą.

Po to visi buvo pakviesti bičiuliškai agapei klebonijoje. Čia taip pat buvo nelengva apsisukti, kaip ir sunku nepajusti visus vienijančio nuoširdaus, džiugaus broliškumo.

VVK

Kun. Roberto GRIGO nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“