|
Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...
Kun. Kazimieras AMBRASAS, SJ
Kauno prezidentūros sodelyje snyguriuoja. Takeliu žygiuoju prie stovinčio atokiau nuo tvoros pastato. Dešinėje statula: patogiai ant plataus sūduvietiško suolo sėdi iš Selemos Būdos kaimo kilęs Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, kurio palaikai su paminklu nūnai atgabenti prie Kauno-Marijampolės plento į gimtąjį kraštą į tą vietą, kur šiandien ošia maumedynas, andai Sasnavos valsčiuje buvo vadinamas Mondžynu.
Žengiu takeliu toliau. Priešais čia pat - ganėtinai patvarkytas dviaukštis namas, kuris dabar tuščias. Dabartinis Prezidentas dėl lėšų stygiaus ar kitų priežasčių čia nesirodo, o Vyriausybė niekaip negali nuspręsti įrengti name muziejų, leisti Prezidentui per savaitę kartą kitą atvažiuoti čionai ir priiminėti žmones, padaryti reprezentacinį būstą svečiams ar skirti kokiam kitam tikslui. Kol nieko nenusprendžiama, Prezidentūra stovi tuščia. Net ant koto jokios vėliavos neplevėsuoja. O priešais namus kiemelyje stovi su cilindru ant galvos Antano Smetonos statula. Tolėliau antrasis Lietuvos Prezidentas, be kepurės, viena ranka tvirtai įsirėmęs į šoną. Pro praskleistą švarko skverną matyti surdutas. Jis kita ranka atsirėmęs į lazdą, įsmeigęs žvilgsnį į tolį, tarsi apžiūrįs pasėlius agronomas. Tačiau jis ne vien žemės ūkiu domėjosi, bet ir įvairiais visuomenės reikalais. Aleksandras Stulginskis po ką tik įvykusio minėjimo nūnai apdėliotas gėlėmis. Ką apie jį žinau?
Gimęs 1885 m. vasario 26 d. gausioje smulkiųjų kaimo nuomininkų šeimoje. Tėvai, anksčiau dvarų kumečiai, vyresniųjų savo vaikų, išvykusių Amerikon, padedami, nuomojo nedidelį ūkį. Jau sukako 120 metų, kai Kutalių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, gimė A.Stulginskis.
Baigęs pradžios mokyklą, Liepojos gimnaziją, Aleksandras mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune (ne tik A.Smetona buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet ir šis Prezidentas teologijos gerokai ragavęs). Tačiau ją baigęs, kunigystės šventimus prašė atidėti. Austrijoje gilinosi į teologiją ir filosofiją, toliau Halės universitete baigė agronomiją ir pradėjo dirbti Trakų rajone agronomu. Aleksandras ne tik domėjosi, bet ir pats nemažai rašė apie žemės ūkį, redagavo Vienybės priedą Viensėdis. Vokiečiams užėmus Lietuvą, persikėlė gyventi į Vilnių, kur įsitraukė į visuomeninę ir kultūrinę veiklą, organizavo pedagoginius kursus ir jiems vadovavo - rengė pradžios mokyklų mokytojus, pradėjo leisti laikraštį žemdirbiams Ūkininkas ir ūkininko kalendorių. A.Stulginskis aktyviai dalyvavo Vilniaus lietuvių politiniame gyvenime: buvo vienas krikščionių demokratų partijos steigėjų ir 1917 metais išrinktas jos centro komiteto pirmininku. Jis raštu kreipėsi į JAV prezidentą V.Vilsoną dėl Rusijos pavergtų tautų likimo, dalyvavo Vilniaus lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas į Tautos, vėliau Valstybės Tarybą, pasirašė 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą, aktyviai dalyvavo visuose Tarybos darbuose, vadovavo Lietuvos ūkininkų sąjungai, M.Sleževičiaus ministrų kabinete buvo ministras be portfelio, P.Dovydaičio kabinete buvo ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, paskui žemės ūkio ir valstybės turtų ministras ir vienas Ūkio bankų steigėjas. 1920 metais išrinktas Steigiamojo Seimo primininku. Būdamas 35 metų amžiaus, tapo Prezidentu ir po dvejų metų antrąsyk perrinktas iki 1926 metų, kai pareigas perdavė K.Griniui. Yra buvęs Skautų brolijos šefu.
Jo prezidentavimo metu buvo išleisti visi svarbiausi Lietuvos įstatymai, suorganizuoti mūsų tautinės kultūros židiniai, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai, užmegzti diplomatiniai santykiai su užsieniu, prijungta prie Lietuvos Klaipėda ir dalis Mažosios Lietuvos, kuri įstojo į Tautų Sąjungą, įvestas litas, įsteigtos aukštosios mokyklos, išplėstas visas švietimo tinklas. Sparčiai vyko žemės reforma - buvo dalijami dvarai; jis pats važinėjo po kraštą, vadovavo Ministrų tarybos posėdžiams. Šiaip gyvenime buvo mažakalbis, kuklus, nemėgo pramogų ir pokylių. Pasibaigus prezidento kadencijai, gyveno Kaune, po 1926 m. gruodžio 19 d. perversmo išrinktas Seimo pirmininku, kuriuo išbuvo ligi 1927 metų. Tais metais nusipirkęs Kretingos valsčiuje Jokūbavo dvaro centrą, tvarkė ūkį, laisvalaikiu rašė Ūkininkui, Rytui, XXI amžiui ir kitiems leidiniams, bendravo su studentais ateitininkais.
Sovietams užplūdus Lietuvą, niekur nebėgo, todėl su žmona buvo išgabentas į Krasnojarsko sritį, kur buvo laikomas įvairiose stovyklose, daugiausia dirbo šiltnamiuose. Po Stalino mirties išleistas iš kalėjimo, nuvažiavęs pas žmoną, dirbo kolūkio agronomu. 1956 metais grįžo Lietuvon, dirbo sodininku, paskui išėjo į pensiją.
Stulginskio žmona iš Sūduvos kilusi Ona Matulaitytė, 1914 metais baigusi Marijampolės gimnaziją, mokytojavo, dainavo choruose, buvo veikli ateitininkė, tarnavo Finansų ministerijoje, o būdama Stulginskio žmona, tapo daugelio organizacijų pirmininke, vadovavo 1920 metais sudarytam Lietuvos moterų komitetui tėvynei ginti. Kartu su vyru išvežta į Sibirą buvo vaikų namų virėja, miško pramonės darbininkė, telefonistė, malkų sandėlio sargė, o po penkiolikos metų palaužta sveikata grįžo į Lietuvą. Mirė būdama 68 metų. Vienturtė Stulginskių dukra Aldona Juozevičienė gimė 1921 metais. Ji išvengė Sibiro tremties. 1944 metais baigė medicinos mokslus ir pasitraukė į JAV.
Kauno prezidentūros takeliai nušluoti. Einu pro rimto, aukštoko, lazda į žemę tvirtai atsirėmusio vyriškio skulptūrą. Prezidentas. Vienas iškiliausių mūsų valstybės vyrų, kurio nesulaužė nei santvarkų kaita, nei Sibiro našta, nei grasinimai, nei pigi garbė, neįveikė nei veidmainiškos saugumiečių pasiūlos, nei grasinimai, nei turtai. Tauraus lietuvio taurus gyvenimo kelias nuo pat gimimo dienos iki paskutinės gyvenimo akimirkos mirties. Toks ištikimo savo tautai lietuvio pavyzdys.
© 2006 XXI amžius
|