|
Instinktų pasekmės
Petras KATINAS
Neseniai žinomas rusų satyros ir žodžio meistras Genadijus Chazanovas (prisimenate tokį iš kulinarijos technikumo?) pasakojo, kaip jis, būdamas buvusio Rusijos prezidento B.Jelcino įkurto Prezidentinio klubo nariu, susitiko su prezidentu, ir tas jo paklausė: Na, kam gi tau prireikė Izraelio pilietybės?. Suprantate, Borisai Nikolajevičiau, su šios valstybės pasu vizos prašyti nereikės, atsakė satyrikas. O B.Jelcinas žiūri į šalia sėdintį užsienio reikalų ministrą A.Kozyrevą ir klausia: Kada gi mes be vizų galėsime važinėti?..
Taigi G.Chazanovas daro išvadą, kad visi, gyvenę sovietiniais metais, buvo paversti dideliais kvailiais. Ir ne dėl savo kaltės, bet dėl visiško protų mulkinimo. Žlugus komunizmui daugelis Lietuvos žmonių galvojo, jog pagaliau baigėsi ta dešimtmečius užsitęsusi melo ir prievartos era. Tikėjome savo Atgimimo šaukliais, skelbusiais, jog politikai privalo niekada nemeluoti, sakyti tiesą, kad ir kokia skaudi ir nemaloni ji būtų. Kaipgi mes klydome! Labai greitai įsitikinome, jog tapti politikos veikėju nemeluojant paprasčiausiai neįmanoma. Antraip jis ne politikas, o Jonelis kvailelis, nes nustojęs meluoti bus bemat išverstas iš kėdės, o elektoratas tokio niekada daugiau neišrinks nei į Seimą, nei niekur kitur. Aišku, neišrinks ir tada, jeigu turėsi ploną liežuvį, bet neturėsi didelio kapšo pinigų. Tą žino visi. Tad neaišku, kam liberalcentristai sukėlė triukšmelį, kad per praėjusius Seimo rinkimus savo paskelbtam favoritui Petrui Auštrevičiui mokėjo nemažus pinigus, samdė prabangų automobilį, jo vairuotoją ir t.t. Po šio atradimo sujudo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas bei Mokesčių inspekcija, kurie iš anksto pareiškė, jog iš tokių tyrimų nieko neišeis, nes nieko negalima įrodyti. Nes nėra jokių parašų, jokių algalapių, visi galai į vandenį. Aišku, P.Auštrevičius ne vienintelis toks. Jis tiktai pakliuvo nepatogiu laiku, kai liberalcentristai susipešė tarpusavyje. Bet juk buvęs pretendentas į Prezidento postą labiausiai tuo ir yra suinteresuotas.
Panašių politikų samprata išaugusi iki absurdo. Uspaskichas, Paksas, Šustauskas ir visa panašių personų plejada, apie kurią vienas garbus akademikas pasakė, jog daugumos mūsų parlamentarų ir politikų intelektas nesiekia net pradinukų lygio. Ir tai pasakė ne koks nors dešinysis, o LDDP frakcijai priklausęs akademikas.
Jau minėtas G.Chazanovas sako, jog gerai, kad yra tokių kaip Rusijos Žirinovskis, nes tai tarsi vaizdinė priemonė, turinti pagaliau įrodyti visuomenei, kokie neturėtų būti politikai. Deja! Toliau G.Chazanovas pasakoja, jog kartą po televizijos laidos, kurioje dalyvavo ir Žirinovskis, jis priėjo prie satyros meistro ir, nusimetęs įprastą liaudies geradario kaukę, su kuria nuolat pasirodo prieš minias ar televizijos kameras, tiesiai pasakė: Tu apeliuoji į žmonių protus, ragini susimąstyti rinkėjus prieš renkant tą ar kitą. Aš negaliu to daryti apeliuoti į protą. Tai yra į tai, ko nėra. Todėl aš ir kreipiuosi ne į protus, o, į instinktus. Pasirodo, Žirinovskis ne toks jau kvailas, kokiu apsimeta. Išėjęs sovietų mokyklą jis puikiai supranta, kad pokomunistinė minia gyvena ne protų, o instinktų vedama. Ką ten Žirinovskis! Pažvelkime į mūsų gelbėtojų armiją pradedant Brazausku, Uspaskichu, baigiant visa grupe tų tautos vedlių su pradinukų intelektu. Argi jie ragino žmones galvoti, mąstyti, pagaliau prisiminti seną patarlę, jog pirma reikia devynis kartus atmatuoti, o tik po to kirsti ar pjauti. Užtat apeliacijų į instinktus girdime kasdien. Ką ten kalbėti apie brazauskininkus, uspaskichininkus, valstiečius-liaudininkus, jeigu net europietišku liberalu save vadinantis, knygas apie etiketą rašantis, mokantis tautą, iš kokios lėkštės valgyti visokius krabus ir kitus egzotiškus jūros padarus, parlamentaras aiškina rinkėjams, kokius apatinius reikia dovanoti prieš Valentino dieną savo žmonoms, meilužėms bei draugėms. Ir tai dėstoma rimtu veidu, tarsi apie labai svarbų ir reikšmingą dalyką. Štai kokiose srityse savo talentus išvysto kai kurie Seimo nariai!
Dėl to Valentino į tikrą pamišimo puotą su varyta pusė Lietuvos ar dar daugiau. Tačiau niekas Seime, netgi didžiausi euroentuziastai ar dar neseniai buvę krikščionys demokratai, dabar tapę nežinia kokiais, neprisimena, kad vasario 14-ąją visas krikščioniškasis pasaulis mini šventųjų Kirilo ir Metodijaus dieną. Abu šie šventieji, paskelbti Europos ir ekumenizmo globėjais, atnešė Kristaus mokslą slavų tautoms. Jų neprisiminė nė vienas.
Užtat politikai vienas per kitą, laisvalaikiu nuo įvairiausių balių ir šiaip linksmų susibėgimų, blaškosi po Lietuvą, stengdamiesi neatsilikti nuo rusų oligarcho. Antai neteisėtai nušalintas R.Paksas buvo atkakęs netgi į dešiniųjų tvirtove vadinamą Kauną ir tiesiai pareiškė, kad jau ne už kalnų ne tik teisinė, bet ir politinė jo reabilitacija, o liberaldemokratų tapimas valdančiąja partija tėra tiktai laiko klausimas, nes pagal narių skaičių paksininkus lenkia tik darbiečiai ir socialdemokratai. Jeigu ir nelaimės absoliučios valdžios, tai pasirengę sudaryti naują valdančiąją koaliciją su kuo tiktai nori, išskyrus, aišku, Tėvynės sąjungą.
Ką gi ambicijų Rusijos majoro statytiniui niekada netrūko. Ir visiškais kliedesiais jų pavadinti negalima. Juk kiekvieną dieną kitas toks skelbia kur kas didesnes nesąmones, o, žiūrėk, reitingai pučiasi kaip ant mielių.
Kitas dalykas, ar dar ilgai išsilaikys dabartinė valdančioji koalicija, nors šią grupuotę taip pavadinti galima tik sąlyginai. Jeigu iki ES pinigų atėjimo dar šiaip taip sutarė, statėsi sodybas draustiniuose ir nacionaliniuose parkuose, dalijosi ministrų ir ministerijų sekretorių kėdes, tai dabar padėtis radikaliai pasikeitė. Peštynės dėl ES struktūrinių fondų panaudojimo, o svarbiausia paskirstymo, kasdien tampa vis aršesnės. Svarbiausi tų grumtynių personažai Premjeras ir jokių oficialių pareigų neužimantis, bet visur esantis rusų oligarchas. Neatsitiktinai po vadinamosios Koalicinės tarybos posėdžio A.Brazauskas pareiškė, jog rengiamas kažkoks naujas europietiškų milijardų dalybų projektas. Koks tai projektas, Premjeras atsisakė paaiškinti. Esą pernelyg sudėtingas dalykas, ir ne kiekvienas jame susigaudys. Nieko nauja Premjeras nepasakė. Juk visi panašūs projektai paprastiems mirtingiesiems ne tik kad nesuprantami, bet ir apskritai neprieinami. Viskas vyksta po kilimu. Bet, sprendžiant iš valdančiajam klanui artimų šaltinių, A.Brazauskas solidariai užleidžia savo užimtas pozicijas dėl ES lėšų V.Uspaskichui.
Šioje situacijoje dar kartą išryškėja Seimo Pirmininko ir jo garsiakalbio bendrapartiečio Seimo Audito komiteto pirmininko A.Skardžiaus dvilypė pozicija. Abu pareiškė, kad tobulėjimui ribų nėra. O tai, atvirai kalbant, reiškia, kad tas tobulėjimas yra slinkimas V.Uspaskicho pusėn. Užtat, siekiant nukreipti visuomenės dėmesį nuo ES milijardų dalybų, jai dar kartą apmulkinti vėl išmetamas jau kiek primirštas paukščių gripo pavojus, diskusijos dėl jau žlugusio tiesioginių merų rinkimų projekto, visokių balsienių, sysų ir kitų buvusių komunizmo mokyklos mokytojų išparceliuoto profsąjungų turto ir t.t. Pagaliau lietuvaitės su labai lietuviška pavarde, kažkokios Zakurko, ryšių su Al Qaedos teroristų tinklu, kurios keliamą didžiulį pavojų svarsto net Valstybės gynimo taryba. Gaila, kad kitų panašių ir net kur kas svarbesnių pavojų ši taryba neįžvelgia. Ir tai daroma tam, kad, anot vieno eilėmis mėgstančio į aktualijas atsiliepti piliečio Henriko Siručio:
Lietuvoje šalta, Lietuvoj negera,
rūpestis tautiečių neramiuos
veiduos
vis giliau į kampą
spaudžiamas premjeras
gali Uspaskichui Lietuvą parduot...
Žinoma, gali. Juk ne pirmas kartas.
© 2006 XXI amžius
|