Atnaujintas 2006 vasario 17 d.
Nr.14
(1414)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Visiems, kam svarbi gimtosios šalies istorija, arba Kaip prof. Liudas Truska nesiliauja klastojęs istoriją

Viešas laiškas

Dažnas Lietuvos Respublikos pilietis pastebi, kad dabartinei mūsų visuomenei, o neretai ir aukštiems valstybės pareigūnams, trūksta patriotiškumo dvasios. O be jos nėra altruistinių darbų Tėvynės ir visuomenės labui. Pas mus įsigaliojo praktiškumas, dažnai virstantis net nusikalstamu savanaudiškumu. Nesiskaitant su artimo interesais ar tautos ateities reikmėmis grobiama sau ir savųjų klanui, apvagiant valstybę ir visuomenę. Dėl to skursta nemaža tautos dalis, labiausiai kaimo gyventojai ir pagyvenę žmonės.

Tautinės savimonės, patriotiškumo ugdymas yra vienas iš svarbių veiksmų įveikiant savanaudiškumą ir nejautrumą greta esančiam. XIX ir XX amžių Lietuvos istorijoje yra gausu pavyzdžių, kai sukilėliai, savanoriai, partizanai aukojo savo jaunystę, šeimą, sveikatą ir gyvybę kovoje dėl didžiausios žmonijos vertybės – Laisvės. Labai svarbu, kad moksleiviai ir akademinis jaunimas žinotų tikrą pasipriešinimo kovų istoriją, parašytą partizanų slėptuvėse, o ne kruvina okupanto ranka. Vienas iš tokių, „okupanto ranka“ rašančių pasipriešinimo istoriją, yra kelių universitetų profesorius istorikas Liudas Truska, šį kartą pasitelkęs ir jauną doktorantą Mindaugą Pocių.

Džiugu, kad Respublikos Prezidentas, susirūpinęs patriotiškumo visuomenėje stoka, sukvietė visuomenės atstovus šiai svarbiai problemai aptarti. Tačiau tarp pasitarimo dalyvių matėsi ir „juodųjų metraštininkų“, kurių veikla nieko bendra su patriotiškumo ugdymu neturi. Tai – L.Truska, A.Nikžentaitis ir dar vienas kitas, jau anksčiau pasižymėję Lietuvos istorijos menkinimu, tautos kovos prieš okupantus niekinimu. Iš jų labiausiai prokomunistinis L.Truska netruko papilti pamazgų ant įžiebiamos patriotiškumo ugnelės. Menkindamas partizanų kovą, iškreipdamas 1940 metų sovietų okupacijos aplinkybes, holokausto vykdymą primesdamas lietuviams, dienraštyje „Lietuvos rytas“ L.Truska įtikinėja, kad „brandi tauta“ privalo leisti save nepelnytai juodinti. Jo nuomone, atgailauti turi tauta, o ne okupantų kolaborantai.

Dėl 1940 metų okupacijos esą kalti ne tik Stalinas ir Hitleris, bet ir patys lietuviai, kurie taip nekentė A.Smetonos režimo, kad sveikino okupantus. Tauta tą patį girdėjo visus 50 okupacijos metų!

Toliau L.Truska rašo, kad dėl 1940 metų okupacijos esą kaltas A.Smetona. Jis neva dezorganizavęs vyriausybę, politikus ir inteligentus, nes prievarta brukęs nacionalizmu persunktą parodomąjį patriotizmą. Pasak jo, šie ėmę garbinti Stalino saulę, o pakrikusi liaudis pati reikalavusi, kad okupantų valdžia atimtų žemę iš „buožių“. 1941 metų vasarą ir rudenį liejosi nekaltas žydų kraujas, kai Lietuvą esą valdžiusi Laikinoji vyriausybė ir siautėjo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF)! Didžiausia nesąmonė esą buvęs ginkluotas pasipriešinimas. L.Truska partizanų kovą prieš okupantus vadina smurtu prieš civilius kaimiečius, įtariamus kolaboravimu arba asmeninių sąskaitų suvedinėjimu.

L.Truska ragina Švietimo ir mokslo ministeriją, kad ši atleistų iš darbo „nekompetentingus“ istorikus ir pavestų jam perrašyti XX amžiaus Lietuvos istorijos vadovėlį. Jei taip atsitiktų, tai turėtume vadovėlį apie pilietinį karą, nuožmią klasių kovą, buržuazinių nacionalistų ir buožių sabotažą prieš darbo liaudies valdžią. Kam tokį istoriją klastojantį vadovėlį rašyti, jei jų dešimtys jau buvo prirašyta per 50 okupacijos metų?

Šias išvardytas ir kitas „ant KPSS platformos“ pareikštas ideologų mintis L.Truska paskelbė sausio 16 dieną „Lietuvos ryte“ ir sausio 27 dieną „Atgimime“.

Šio Viešo laiško autoriai kreipiasi į Respublikos Prezidentą, švietimo ir mokslo ministrą, universitetų Senatus, švietimo įstaigų vadovus ir bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenes, kultūros darbuotojus ir visus tautos ateičiai neabejingus piliečius remti visuomenės tautinės savimonės ir patriotiškumo ugdymą, pagal išgales aktyviai dalyvauti šiame tautos ateičiai labai reikšmingame darbe.

Lietuvos politinių kalinių

ir tremtinių sąjungos valdyba

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija