|
Giesmė ne tik malda
Švenčionių kraštas, iškentęs keletą okupacijų, atkakliai gynęs teisę vadintis lietuvišku, atsidūręs Lietuvos, o dabar ir Europos pakraštyje, nėra išlepintas atvykstančių meno kolektyvų, o daugiau savo meninius poreikius tenkina saviveikla ir tautosaka. Todėl čia žmonės nepaprastai džiaugėsi sužinoję, kad, artėjant Vasario 16-osios šventei, atvyks koncertuoti Vilniaus mokslų akademijos choras (vadovas V.Maslauskas, dirigentė ir koncertmeisterė J.Taučaitė, meno vadovas ir dirigentas V.Verseckas).
Vasario 12-ąją, sekmadienį, į Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčią gausiai susirinko tikinčiųjų. Gražiai ir galingai skambėjo šv. Mišių giesmės, giedamos svečių choro, švelniai gaudė vargonai. Kasdienių vargų, o gal ir ligų prispausti žmonės sėdėjo tylūs ir susimąstę. Bet kai, pasibaigus šv. Mišioms, sugriaudėjo G.F.Hendelio Aleliuja, rodėsi, kad dangus plyšo.
Palikę vargonus, svečiai koncertą tęsė prie presbite-rijos. Pirmiausia nuskambėjo patriotinė S.Šimkaus ir J.Zauerveino daina Lietuviais esame mes gimę. Į širdį smigo J.Naujalio, J.Sasnausko dainos Maironio žodžiais, M.K.Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų poezija, o kai pabaigoje galingai nuskambėjo Lietuvos himnas, pasijutome lietuviais esame mes gimę. Tylūs ir susimąstę skirstėsi žmonės iš bažnyčios ir tik šventoriuje suklego: ne krepšininkus ir jų trenerius reikia ant rankų nešioti, bet tokius choristus ir jų vadovus turime ant pjedestalo statyti ir auksu apipilti.
Giesmė bažnyčioje yra ne tik malda. Tai mūsų tautos kultūra, tradicijos, tai bažnytinė muzika, kurią turime tobulinti. Deja, nusižiūrėjus į Europos valstybes, ypač Lenkiją, pradėtas siūlyti bendruomeninis giedojimas. Manau, kad, nuėję šiuo keliu, bažnyčioje padarytume Gariūnų turgų. Tai būtų bažnytinės muzikos degradacija ir besimeldžiančių žmonių kankinimas muzika.
Daina, muzika, giesmė mus lydi visą gyvenimą. Jei vaikas prie lopšio negirdėjo motinos lopšinės, jis visą gyvenimą bus neturtingas, nors ir uždirbs labai daug pinigų. Dvasinis skurdas visuomet yra baisesnis už materialųjį. Todėl dar kartą noriu padėkoti Mokslų akademijos chorui ir jo vadovams už bažnytinės muzikos propagavimą, už tautiškumo žadinimą. Esate Lietuvos šviesuliai, tad eikite keliais ir keleliais, šviesos žibintais nešini. O Dievas telaimina jūsų žingsnius.
Vytautas STUNŽĖNAS
Švenčionys
© 2006 XXI amžius
|