| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Atsinaujinkime kartu Skaistė Jasevičiūtė
Vasario 12 dieną Kaune vyko Atsinaujinimo diena, pavadinta: Bendrystė ir bendruomenė dovana ar iššūkis? VDU Didžioji salė buvo pilnutėlė įvairaus amžiaus žmonių, trokštančių pajusti vienijantį bendrumą. Gyvųjų akmenų bendruomenės prisistatymas ir įvadas Anksti ryte prasidėjusioje pirmojoje adoracijoje Gyvųjų akmenų bendruomenė ragino visus susirinkusiuosius šlovinti Dievą ir melstis kartu. Giedojo giesmes, šoko šokį, kuris sužavėjo publiką (lengvus žingsnelius kartojo visi), ir parodė vaidinimą apie Švč. Trejybės meilę žmonijai. Vienuolės apmąstymai Pirmoji konferencija prasidėjo s. Benediktos Rollin, RA, mintimis apie vadovo ir pavaldinio tarpusavio santykį norint būti pirmam, reikia sugebėti būti paskutiniam, o siekiant vadovo pareigų, reikia mokėti patarnauti ir nusižeminti. Norėdami vadovauti bendruomenei, privalome jai tarnauti. Prisiminkime Jėzaus pavyzdį, kuris plovė kojas savo mokiniams, tuo parodydamas, kaip reikia atsižadėti savo principų, kuriant dieviškąją bendruomenę, entuziastingai kalbėjo s. Benedikta. Ji ragino burtis į bendruomenes, skatino priimti vienas kitą kaip Dievo dovaną ir visada su didžiule viltimi eiti vienybės keliu. Linksmieji Biblijos skaitymai Tai buvo vakaro vinis, komentavo Rūta, mano nuomone, šis sumanymas pateikti Dievo žodį šmaikščiai ir visiems suprantamai buvo be galo geras, nes toks pateikimas priartina ir prie Dievo, ir prie žmogaus. Man asmeniškai ši idėja pravers ateityje, nes vasarą būsiu jaunimo stovyklos vadovė ir, manau, tiek maži, tiek dideli džiaugsis tokio pobūdžio reginiu. Psichikos ir dvasios vienybė žmoguje Antroji konferencija sudomino kun. Kęstučio Kėvalo įžvalgumu siejant vienišumą su beprotyste. Kupinas įvairių humoristinių pavyzdžių ir asmeninių pokalbių citatų pasakojimas privertė susimąstyti ne vieną. Kun. K.Kėvalas dalijosi mintimis apie gyvenimą, paskirtą kitiems, ir apie tikrąjį krikščionybės kelią, ragino mylėti vieni kitus ir sveikti tikėjimo šviesoje. Kunigo manymu, yra labai svarbu susivaldyti ir sugebėti pripažinti kitą svarbesniu už save. Konferencijos autorius palietė labai aktualią šių dienų temą apie garsųjį Da Vinčio kodą ir sakė, kad, ieškodami gyvenime kodų ir juos šifruodami, mes tik gaištame laiką, tad gal geriau atsiversti Šventąjį Raštą jis sklidinas kodų ir išminties, kurios nuolatos ieškome. Svarbu paminėti ir mintis apie nusivylimą. Kunigo manymu, kiekvienas nusivylimas yra sėkmės pagrindas, jei nepamiršime, kad tik Kristus yra pavyzdys, eidami Jo keliu, mes visada gebėsime ir vėl atsitiesti. Man didelį įspūdį paliko konferencijos pateikimas ir paprastumas, tai buvo gyvas sudominimas, kaip nereikia daryti, kad bendruomenėje būtų kuo mažiau nusivylimų ir kuo daugiau lūkesčių, sakė Aurimas. Kodėl nelankoma bažnyčia? Statistiniais duomenimis, Lietuvoje sumažėjo žmonių, dalyvaujančių šv. Mišiose. Nejaugi susiduriame su silpstančiu tikėjimu? Jeigu Filipinuose bažnyčią lanko 80 proc. visų šalies gyventojų, mums turėtų būti gėda, nes mūsų šalyje vos 7 10 proc. gyventojų dalyvauja sekmadienio šv. Mišiose. Kur tokio bendruomeniškumo stygiaus priežastis? Galbūt į savo krikščioniškąją pareigą žvelgiame pro pirštus. Norėtųsi tikėti, kad mūsų jaunoji karta, Šv. Dvasios padedama, toliau skleisis bendrystės dovanoje stiprėjant atsakomybei bei sąmoningumui. Nes tik per atsinaujinimą Kristuje sugebėsime kurti šeimas bei saugesnę, o kartu ir gražesnę visuomenę. Darbas grupėse Pasistiprinę ir apmąstę išsakytas mintis, konferencijos dalyviai sugužėjo į auditorijas. Buvo skaitomos paskaitos apie įvairias bendruomenės problemas ir privalumus. Dalyviai rinkosi įvairias grupeles, tačiau daugiausia jaunimo būrėsi paklausyti atvykusių Tiberiados brolių pamąstymų apie jaunimo draugystę ir draugiškumą. Pamatykime vieni kitus kaip savo artimus, pajuskime naudą artumoje su savo draugu, galbūt priešu, pradėjo broliai. Ženkime pirmąjį meilės kitam žingsnį tapkime mandagesni; nebijokime atsakomybės gyvendami bendruomenėje, kuri ruošia mus Amžinybei, ir suvokime, kad pagrindinė Dievo plano esmė ir yra žmonių skirtingumas. Malda tai atviras vienybės su kitais žmonėmis pavyzdys pripažįstant skirtingumą ir kvietimas susivienyti. Ar pajutome, kad suplanuojame iki smulkmenų savo gyvenimą nepalikdami vietos Dievo veikimui, pasitikėdami tiktai savo jėgomis, ugdome puikybę. Draugystė turi skaudėti Mūsų dvasinis augimas trunka visą gyvenimą, ir kiekvienas iš mūsų žmogų išmokstame mylėti per draugystę kalbėjo brolis Bartas. Draugystė neįkainojama dovana, ji daro gyvenimą saldesnį. Tačiau tai ir spąstai, juk, norint kažką gauti, reikia ir duoti, o gavus išmokti nesisavinti. Buvo iškeltas klausimas: ar galima draugystė tarp vaikino ir merginos, neinant į santuoką? Dauguma jaunuolių buvo už. Brolis Mišelis pavadino juos sausomis kempinėmis, kurios savanaudiškai sugeria kiekvieną meilės lašelį. Meilė mums būtina, kad galėtume bręsti ir augti kartu pajausdami skirtingas jos formas, todėl labai didelė atsakomybė įvardyti žmogų draugu, nes taip įsipareigojame ne vien tik prieš artimą, bet ir prieš Dievą. Maža džiaugtis buvimu su draugais, reikia visada pasilikti Dievo akivaizdoje. Jaunuolių patirtis Tiberiados brolių apmąstymus tęsė du jaunuoliai, sutikę pasidalyti savo gyvenimiška patirtimi bendrystėje, tik skirtingais aspektais. Vaikinas pasakojo savo paauglystėje prieitą kryžkelę tarp tikėjimo ir nuodėmingumo. Jis papasakojo savo istoriją apie gyvenimą blaškantis tarp dviejų draugų velniuko ir angeliuko, pabrėždamas, kad, norint draugauti su vienu, reikia atsisakyti kito. Jo atsivertimo kelias buvo ilgas ir skausmingas, nes paauglystėje sunku patirti tą nekaltumo ir tikėjimo džiaugsmą, kai aplink tiek daug pagundų. Ir pagirtina, kad yra jaunuolių, kurie grįžta į kelią, kur tavo palydovas ir artimiausias draugas Kristus. Merginos istorija buvo visiškai nepanaši. Ji savo kelyje dvejojo labai mažai, ir vienintelis tikslas buvo sukurti bendruomenę, siekiančią maldos ir vienybės kasdieniniame gyvenime. Merginos sukurta studenčių bendruomenė, gyvenanti kartu maldos bendrystėje ir reguloje, skleidžia artumos ir meilės šviesą. Tik malda suvienija skirtingus žmones kilniems tikslams, ir mes stengiamės suprasti viena kitą ir ugdyti kiekvienoje iš mūsų stiprų tikėjimo jausmą, sakė mergina. Galime palinkėti sėkmės ir dar kartelį įsitikinti, kad, savo siekius ir norus patikėjus Viešpačiui, galima tikėtis malonės. Kaip meldžiamės taip ir gyvename Kun. Artūro Kazlausko pamokslas buvo įvadas į Eucharistijos šventimą, vadovaujamą arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus. Bendruomenėje negalima galvoti tik apie save, turime atsižvelgti į kiekvieną, esantį šalia. Prisiminkime, kad krikščioniškoji bendruomenė atsirado Kristaus valia. Kol neišmoksime melstis drauge kaip bendruomenė, tol jos ir nebus. Dievas tobulai vienas, kaip ir viena bendrija, vienas tikėjimas, vienas krikštas! entuziastingai kalbėjo kun. A.Kazlauskas. Paskutinis akcentas Po šv. Mišių, susikibę už rankų, Atsinaujinimo dienos dalyviai vis dar šlovino Viešpatį šokdami ir giedodami Jo garbei. Šis projektas padėjo labiau pajusti artumo dovaną, kvietė atsiliepti į Dievo planą padaryti Bažnyčią bendrystės namais ir mokykla. Kaunas Autorės nuotrauka
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |