Pirmasis puslapis
Atmintis
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Valstybė
    ir Bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Naujasis Honkongo kardinolas teikia vilties visiems Kinijos katalikams

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Džozefas Dzenas Dzekiunas

Kardinolas Džozefas Dzenas Dzekiunas darbo kabinete

Diplomatiniai santykiai turi normalizuoti bažnytinį gyvenimą

Tarp 15 naujų kardinolų, apie kurių skyrimą popiežius Benediktas XVI pranešė vasario 22 dienos bendrojoje audiencijoje, ypatingo dėmesio susilaukė aukščiausio bažnytinio titulo suteikimas Honkongo vyskupui Džozefui Dzenui Dzekiunui, kuris žinomas ne tik pastoraciniais darbais, bet taip pat ir yra drąsus žmonių politinių teisių bei Bažnyčios laisvės gynėjas Kinijoje. Iš esmės Honkongo, atraminės katalikų diecezijos Rytų Azijoje, ordinaro pakėlimas kardinolu nėra naujas – ankstesnis, jau miręs vyskupas Džonas Baptistas Vu taip pat turėjo šį titulą. Tačiau buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos sugrąžinimas 1997 metais komunistų valdomai Kinijai šio regiono padėtį gerokai pakeitė (nors sutartimi Kinija įsipareigojo penkis dešimtmečius išlaikyti Honkongui „ypatingą“ statusą).

Daugiau kaip septynis milijonus gyventojų turinčiame Honkonge yra apie 250 tūkstančių katalikų, kurie iš Didžiosios Britanijos valdymo laikotarpio paveldėjo demokratinei santvarkai būdingą religijos laisvę – turi katalikiškas mokyklas, karitatyvines struktūras ir neblogai veikiančią religinę žiniasklaidą. Visai kitokia padėtis yra komunistų valdomoje „žemyninėje“ Kinijoje, kurioje didžioji dalis iš 12 milijonų katalikų priversti veikti pogrindyje, nes jų dvasiniai vadovai liko ištikimi Šventajam Tėvui. Režimas pripažįsta tik jo paties sukurtą vadinamąją „patriotinę“ Katalikų Bažnyčią, kurios vyskupai yra nutraukę oficialius ryšius su Vatikanu ir bent iki pastarojo meto buvo beveik visiškai komunistų kontroliuojami, įskaitant ir jų skyrimą.

Taigi esant tokiai situacijai Honkongo vyskupas Dž.Dzenas yra vienintelis Popiežiaus oficialiai paskirtas Kinijos katalikų vyskupas, ir dabar jis tampa vieninteliu Kinijos kardinolu (kitas kinų tautybės kardinolas yra Gaosiungo (Taivanas) 82 metų vyskupas emeritas kardinolas Polas Šan Guosi). Dabar nemažai kalbama apie Šventojo Sosto ir Kinijos diplomatinių santykių – komunistų vienašališkai nutrauktų 1954 metais – atkūrimo galimybes, ir žymaus religijos laisvės gynėjo vyskupo Dž.Dzeno paskyrimas kardinolu yra aiškus popiežiaus Benedikto XVI signalas Pekinui, kad tie santykiai negali būti tik pro forma, kad jie yra sąlyga tikinčiųjų bažnytiniam gyvenimui normalizuoti visoje Kinijoje, ypač legalizuojant pogrindinę vietos Katalikų Bažnyčią.

Šventasis Tėvas jau patvirtino, kad jam yra brangi visų Kinijos katalikų vienybė, kai į spalį vykusį pasaulio Vyskupų Sinodą buvo pakvietęs du vyskupus iš oficialiosios („patriotinės“) Kinijos Katalikų Bažnyčios ir du ganytojus iš pogrindinės bendruomenės. (Pekinas neišdavė leidimo išvykti į Romą nė vienam žemyninės Kinijos Bažnyčios hierarchui.) Paskirtasis kardinolas Dž.Dzenas taip pat puikiai žino padėtį ir yra gerai pažįstamas su abiejų Kinijos Bažnyčių seminaristais, kunigais, vyskupais bei jų gerbiamas dėl atkaklių vienybės pastangų. Tuo tarpu oficialaus Pekino reakcija į naujojo kardinolo paskyrimą buvo trumpa ir perspėjanti. „Mes žinome, kad Dž.Dzenas buvo Vatikano paskirtas kardinolu“, – vasario 23 dieną žurnalistams kalbėjo Kinijos užsienio reikalų atstovas žiniasklaidai Liu Džiančiao. Jis priminė, kad „religiniai veikėjai neturi kištis į politiką“ ir vylėsi, kad kardinolo paskyrimas nesutrikdys visuomeninio stabilumo Honkonge.

Drąsios sielovados ir tikinčiųjų teisių gynimo pavyzdys

Paskirtasis kardinolas Džozefas Dzenas Dzekiunas gimė didžiajame Kinijos mieste Šanchajuje 1932 m. sausio 13 d. Miestą bombarduojant ekspansiją vykdžiusiems komunistams, kurie Kinijoje užgrobė valdžią 1949 metais, saleziečių abatijoje gyvenęs Dž.Dzenas kartu su vienuolių bendruomene 1948-aisiais pasitraukė į Honkongą, kur davė įžadus ir tapo saleziečių vienuoliu. Po teologijos studijų kunigystės šventimus gavęs 1961 m. vasario 11 d. bei po kelerių darbo metų parapijose ir tolesnių studijų, 1973-iaisiais pradėjo dėstyti Honkongo Šventosios Dvasios kunigų seminarijoje. Nuo 1978-ųjų iki 1983 metų buvo Honkongo, Makau (buvusi Portugalijos kolonija, taip pat sugrąžinta Kinijai) ir Taivano saleziečių provincijolu. 1989-1996 metais kasmet vykdavo dėstyti teologiją į „patriotinės“ Bažnyčios kunigų seminariją Kinijoje, kur užmezgė glaudžius ryšius su pogrindžio katalikais.

1996 m. rugsėjo 13 d. popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas Honkongo koadjutatoriumi, vyskupas Dž.Dzenas drąsiau pradėjo kalbėti apie religijos laisvės stoką komunistų valdomoje Kinijoje ir susilaukė didelės režimo nemalonės. Nuo 1998 metų vyskupui draudžiama atvykti į žemyninę Kiniją, ir šis „boikotas“ tęsėsi šešerius metus. 2002 m. rugsėjo 23 d. jis buvo paskirtas Honkongo ordinaru ir kartu tapo žymiu visuomenės autoritetu, atkakliai demaskuojančiu visas pastangas įstatymais apriboti demokratiją regione, labiau „pritaikant“ ją prie visos Kinijos totalitarinės santvarkos. 2004 m. gegužės 3 d. pagaliau jis vėl galėjo aplankyti žemyninę Kiniją ir tapo pirmuoju Honkongo vyskupu, atlikusiu tokį vizitą.

Prieš pat paskyrimą kardinolu duotame interviu Vokietijos katalikų laikraščiui „Reinischer Merkur“ vyskupas Dž.Dzenas patvirtino, kad apie Kinijos katalikų padėtį nori kalbėti aiškiai ir laisvai, taip pat palaikyti kontaktus tiek su oficialiąja, tiek ir su pogrindine Bažnyčia. „Valdžia žino, ką mes galvojame, ir, žinoma, nepatenkinta dėl tos kritikos“, – pripažino ganytojas. Tačiau jis pabrėžė, jog reikia sakyti, kaip jis ne kartą yra teigęs lankydamasis Romoje bei spaudoje publikuotuose straipsniuose, kad „Kinijoje nėra jokios religijos laisvės“ ir kad „Pekinas manipuliuoja oficialiosios vyskupų konferencijos pareiškimais“, kada patys vyskupai yra priversti nutylėti savo tikrąją nuomonę.

Paklaustas, ar dėl tokio atvirumo nenukenčia bendrasis Kinijos katalikų reikalas, nes komunistų režimas gali dar labiau sustiprinti jų persekiojimą, vyskupas Dž.Dzenas patvirtino, kad jis pats savęs to yra ne kartą klausęs. „Tačiau man patys tenykščiai pogrindiniai vyskupai yra sakę, kad jie labai džiaugiasi dėl mano atvirų žodžių“, – pažymėjo Honkongo paskirtasis kardinolas. Jis taip pat pripažino, kad daugelis žmonių klausia, ar toks atvirumas „nestovi skersai kelio“ Vatikano pastangoms suartėti su Kinija. Vyskupas Dž.Dzenas sakė, kad jis visada pritarė Romos ir Pekino santykių normalizavimo siekiui ir jog „reikia mokėti už tai, kad Roma sudarytų geras sutartis“, jis dėl to neprieštarauja.

Pekinas bijo suteikti religijos laisvę, nes tai sukeltų politines permainas

Tačiau toks žingsnis gali būti priimtinas tik tada, „jeigu Kinijos katalikai savo tikėjimą galės išpažinti iš tikrųjų laisvai“, aiškino naujasis Honkongo kardinolas ir pažymėjo, jog į šį laisvės supratimą įeina taip pat ir galimybė Romai paskirti visus katalikų vyskupus. „Katalikų Bažnyčia turi būti iš tikrųjų katalikiška, ir niekas dirbtinai jos negali atskirti“, – kalbėjo ganytojas duotame interviu „Rheinischer Merkur“. Jo manymu, ir Pekinas tai palaipsniui pradeda suprasti, nes ir oficialioji Bažnyčia nėra jam tokia klusni, kokia buvo anksčiau. „Jau kurį laiką joje konsekruojami tie vyskupai, kuriuos iš tikrųjų yra parinkęs Šventasis Tėvas“, – pastebėjo Honkongo kardinolas.

Jis taip pat kritiškai atsiliepė apie prieštaringai sutiktą žinomą Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Andželo Sodano teiginį, kad jeigu Vatikanas ir Kinija užmegztų diplomatinius santykius, tai nunciatūra iš Taivano sostinės Taipėjaus būtų perkelta į Pekiną „ne rytojaus dieną, bet netgi tą patį vakarą“. Kaip žinoma, Kinijos komunistinis režimas viena pagrindinių sąlygų šiems diplomatiniams santykiams užmegzti kelia reikalavimą, kad Vatikanas nutrauktų ryšius su Taivanu, kurį jis laiko Kinijos dalimi. Tokia politika paskirtajam kardinolui Dž.Dzenui šiek tiek primena buvusio Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Agostino Kazarolio vestą vadinamąją „ostpolitik“, kai buvo bandoma gerinti santykius su Rytų Europos buvusiais komunistiniais režimais, kartais neatsižvelgiant į vietos persekiojamų katalikų nuostatas ir padėtį.

Honkongo katalikų vyskupas taip pat pripažino, kad Pekino nenoras suteikti tikintiesiems visišką religijos laisvę susijęs su tuo, kad ši laisvė tiesiogiai remiasi kitomis dviem politinėmis laisvėmis – susirinkimų bei nuomonės reiškimo laisvėmis. Jų suteikimas, be abejonės, keltų grėsmę ir pačiai Kinijos komunistinio totalitarizmo sistemai. Anot paskirtojo kardinolo Dž.Dzeno, ši baimė dabar juntama ir specialų statusą turinčiame Honkonge, kai valdžia nori į savo kontrolę perimti Bažnyčios išlaikomas katalikiškas mokyklas, kai taikios žmonių demonstracijos prilyginamos „visuomeninės tvarkos ardymui“ ar netgi maištavimui. „Tačiau dauguma žmonių nori demokratinės sistemos, kurioje jie galėtų rinkti savo vyriausybę. Ir jie tam turi teisę“, – sakė ganytojas.

Kaip pranešė Azijos katalikų žinių agentūra „Asia News“, Honkongo vyskupo Dž.Dzeno paskyrimas kardinolu sukėlė didelį entuziazmą tarp Kinijos katalikų ir buvo priimtas su aiškiu vilties ženklu. Kalbos apie galimą šio drąsaus ganytojo nominaciją į Kardinolų kolegiją tarp vietos katalikų sklandė jau senokai, todėl daugelis laukė žinių su dideliu nekantrumu, ypač pasirodžius pranešimams, jog apie naujų kardinolų skyrimą Popiežius turėjo pranešti per Šv. Petro Sosto liturginę šventę. Tad vasario 22-ąją kinai katalikai buvo prigludę prie satelitinės televizijos bei interneto, tikėdamiesi jų lūkesčių patvirtinimo. Tas ir įvyko.

Kinijos Bažnyčia užima svarbią vietą Popiežiaus širdyje

Netrukus po penkiolikos naujų kardinolų paskelbimo, tarp kurių buvo ir vyskupas Dž.Dzenas, Kinijos pogrindinės bažnyčios Sisiharo vyskupas Džozefas Veijis Džindži telefonu susisiekė su „Asia News“ ir sakė, kad nori pasidalyti „dideliu džiaugsmu“. Jis taip pat pranešė, kad spėjo paskambinti vyskupui Dž.Dzenui į Honkongą ir jį asmeniškai pasveikino. Vyskupas Dž.Veijis buvo vienas iš keturių Kinijos Bažnyčios hierarchų, kuriuos popiežius Benediktas XVI buvo pakvietęs į spalio mėnesį vykusį Vyskupų Sinodą, tačiau, kaip minėta, Pekinas leidimo išvykti nedavė, ir jų kėdės Sinodo posėdžių salėje liko neužimtos.

„Aš manau, kad vyskupas Dž.Dzenas buvo paskirtas būtent dėl to, kad jis kinas, – su pasididžiavimu kalbėjo vyskupas Dž.Veijis. – Kardinolas Dž.Dzenas yra didinga asmenybė, ir šis paskyrimas reiškia, kad kinų tauta ir Kinijos Bažnyčia turi svarbią vietą Popiežiaus širdyje“. Jis taip pat pabrėžė, kad naujasis Honkongo kardinolas „yra tvirto ir karšto tikėjimo žmogus“, nedvejodamas gina Bažnyčios vertybes ir principus, ir šitie jo bruožai gerai žinomi bei vertinami Kinijos katalikų. Dėl to kardinolo Dž.Dzeno vadovaujama Honkongo Bažnyčia, kuri jau užima ypatingą vietą visoje Kinijos Bažnyčioje, turės didesnės įtakos šalies katalikų vienybei ir pažangai.

Daugelis Kinijos bažnytinio gyvenimo ekspertų pripažįsta, kad didžiausios pasaulio šalies katalikams tikrai reikėjo turėti savo atstovą katalikų Bažnyčios senatu vadinamoje Kardinolų kolegijoje ir kad vyskupo Dž.Dzeno kandidatūra buvo pati tinkamiausia. Pirmiausia dėl to, kad jis yra Honkongo vyskupas, todėl turi didesnę veikimo laisvę, palyginti su žemyninės Kinijos katalikų hierarchais, patiriančiais komunistų režimo suvaržymus. Antra, iš Šanchajaus kilęs vyskupas Dž.Dzenas gerai pažįsta tiek oficialiosios, tiek ir pogrindinės Bažnyčios padėtį, turi gerus kontaktus, daugelis jo buvusių kunigų seminarijos studentų dabar užima svarbias sielovadines pareigas. Trečia, jis gerai pažįsta Šventąjį Sostą ir Visuotinę Bažnyčią, yra dalyvavęs daugelyje Vyskupų Sinodų, todėl gali tinkamai atstovauti Kinijos katalikų bendruomenei tarptautiniame bažnytiniame gyvenime. Pagaliau būdamas žinomas teologas, aktyvus Bažnyčios socialinio mokymo skelbėjas kardinolas Dž.Dzenas gali tinkamai vesti evangelizacijos procesą, dialogą su senąja kinų kultūra ir krikščioniškojo tikėjimo inkultūraciją.

Netrukus po paskelbimo apie jo nominaciją į Kardinolų kolegiją pats Honkongo vyskupas „Asia News“ agentūrai susijaudinęs sakė, kad „šis paskyrimas yra Popiežiaus geros valios ir meilės visai Kinijai ženklas“. Jis taip pat paaiškino, jog pastaruoju metu su Benediktu XVI nebuvo susitikęs, tačiau matėsi su juo per spalio mėnesį Romoje vykusį Vyskupų Sinodą. „Lapkritį aš jam parašiau, ir jis atsakė laišku, kuris buvo labai mielas“, – prisiminė naujasis kardinolas Dž.Dzenas. Jis teigė, kad paskyrimas į Kardinolų kolegiją yra jo darbų reikšmės patvirtinimas ir suprantant, kad Šventasis Tėvas žino jo nusistatymus dėl Kinijos katalikų padėties, kartu tai yra nuoroda į pritarimą šiai užimtai pozicijai. Honkongo vyskupas, kuriam neseniai sukako 74-eri, sakė, kad jau buvo pradėjęs galvoti apie būsimą atsistatydinimą, tačiau dabar, jam tapus kardinolu, viskas pasikeitė. „Mes gerbsime mūsų rikiuotės įsakymus, – linksmai aiškino kardinolas Dž.Dzenas. – Turbūt Popiežiui kartkartėmis prireiks mano patarimų. Taip pat ir Kinijoje yra daug darbo, kuris turi būti atliktas“.

© 2006 „XXI amžius“