Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Popiežiaus radijo jubiliejus

Mindaugas BUIKA

Atvirukas, kuriame pavaizduoti visi per Vatikano radiją kalbėję popiežiai ir radijo išradėjas Džuljemas Markonis

Būti apaštalavimo įrankiu ir tarnauti tiesai

Vienai didžiausių pasaulio radijo stočių – Vatikano radijui – švenčiant 75-ąsias metines, šį pagrindinį Šventojo Sosto informacijos transliuotoją aplankė popiežius Benediktas XVI ir palinkėjo jo darbuotojams ir klausytojams vystyti prasmingą dialogą kuriant „Dievo vaikų šeimą“. Savo apsilankymu Šventasis Tėvas pratęsė pirmtakų tradiciją, kurie, pradedant popiežiumi Pijumi IX, – jo pontifikato laikotarpiu 1931 metais buvo įkurtas Vatikano radijas, – bent kartą buvo čia apsilankę ir dalyvavę tėvų jėzuitų vadovaujamos stoties laidose. (Išskyrus Joną Paulių I, kuris dėl savo pontifikato trumpumo – trukusio tik vieną mėnesį – to nespėjo padaryti.) Benediktą XVI sutiko ir po redakcijų patalpas lydėjo Vatikano radijo vadovai – generalinis direktorius kunigas Federikas Lombardis, SJ, programų direktorius kunigas Andžejus Kropovskis, SJ, ir techninio personalo bei administracijos direktorius Albertas Gasparis.

Pradėdamas apie dvi valandas trukusį vizitą, Popiežius nuvyko į 3-iąją įrašų studiją, kur palaimino lentelę su užrašu „Kardinolas Karolis Vojtyla“, kuri buvo pritvirtinta prie tos studijos patalpų sienos. Lentelė primins, kad šioje studijoje dar prieš išrinkimą popiežiumi Jonu Pauliumi II ne kartą lankėsi Krokuvos arkivyskupas kardinolas K.Vojtyla ir įrašė kelis interviu. Po šio akto Benediktas XVI toje pačioje studijoje atsisėdo prie mikrofonų ir italų kalba kreipėsi į Vatikano radijo klausytojus, palinkėdamas jiems „Viešpaties ramybės ir džiaugsmo“ ir iškeldamas kai kuriuos svarbiausius katalikiškos žiniasklaidos veikimo aspektus.

Jis priminė, jog prieš 75 metus popiežius Pijus IX inauguravo Vatikano radiją, norėdamas, kad jis taptų Šventojo Sosto, Bažnyčios ir paties Viešpaties „balsu“, skelbiančiu Evangeliją „iki Žemės pakraščių“. Taigi būti patikimu apaštalavimo įrankiu yra pirmasis radijo ir visos katalikiškos žiniasklaidos uždavinys, kurio vykdymą esama technologinė pažanga dar labiau suaktualina. Kitas uždavinys – tarnavimas tiesai, ypač žinant, jog dabar žiniasklaida labai nevienalytė ir joje pakanka „priešingų balsų“ tiek Bažnyčiai, tiek ir jos mokymui. Todėl yra labai svarbu, kad egzistuotų katalikiškas „balsas“, toks kaip Vatikano radijas, „kuris realiai norėtų būti Kristaus tiesos ir kartu taikos ir susitaikinimo pasaulyje tarnystėje“.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad šiame „didžiajame tiesos dialoge“ turi būti abipusis klausytojų ir Vatikano radijo žurnalistų dalyvavimas, nes žiniasklaida įprasmina save tada, jeigu „padeda kurti didžiąją šeimą, kuri neturi sienų ir kurioje visi jaučiasi broliais ir seserimis kultūrų ir kalbų įvairovėje“. Šią įvairovę Vatikano radijas iš tikrųjų atspindi, nes jame dirba 59 tautų atstovai, o laidos transliuojamos 45 kalbomis. Didžioji dalis iš radijo stoties personalo 384 narių yra pasauliečiai, – Vatikano radijuje dirba tik 34 kunigai ir devynios seserys vienuolės, – todėl bendravimas su gausybe klausytojų nėra sunkus ar perdėtai sielovadinis, nors liturgijai ir Bažnyčios gyvenimui skiriama nemaža dalis laidų laiko.

Po trumpo kreipimosi į Vatikano radijo klausytojus popiežius Benediktas XVI aplankė daugelį redakcijų, taip pat ir Lietuvių redakciją, kurioje buvo nuoširdžiai pasveikintas. Po susikaupimo privačiai maldai radijo koplyčioje jis atvyko į Džuljemo Markonio salę, pavadintą radijo išradėjo Dž.Markonio vardu, – kuris buvo ir faktiškasis Vatikano radijo įkūrėjas, – ir dalyvavo susitikime su visais radijo darbuotojais. Sveikindamas visus Šventasis Tėvas ypatingos padėkos žodžius skyrė ir į susitikimą atvykusiam Jėzaus Draugijos generaliniam vyresniajam tėvui Pėteriui Hansui Kolvenbachui, SJ, už jėzuitų vienuolijos uolų vadovavimą Vatikano radijui nuo pirmųjų jo veikimo etapų, taip pat už „visišką atsidavimą Bažnyčiai ir Romos popiežiui, būnant ištikimiems šv. Ignaco charizmai“.

Reikšmingi Vatikano radijo istorijos aspektai

Savo kalboje popiežius Benediktas XVI prisiminė kai kuriuos svarbius Vatikano radijo istorijos aspektus, pabrėždamas, kad jo pirmtakas Pijus XI, kuris Bažnyčią valdė nuo 1922 iki 1939 metų, ypač gerai suvokė „naujų komunikacijos priemonių svarbą“ Evangelijos ir Magisteriumo skelbimui visame pasaulyje. Kaip tik Pijus XI paprašė radijo išradėją italą Dž.Markonį (1874-1937) įkurti Šventojo Sosto transliacijų stotį. Vatikano radijo oficiali darbo pradžia laikoma 1931 m. vasario 12 d., kai popiežius Pijus XI pasakė pirmąją tiesiogiai transliuotą savo kalbą, kuri buvo girdima ne tik Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose, bet taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose ir netgi tolimoje Australijoje.

Šito įvykio netgi ir visos Bažnyčios istorijos mastu neįmanoma pervertinti. „Su Kristaus gimimu Dievo Žodis tapo kūnu, su Vatikano radijo atsiradimu Popiežiaus žodžiai tapo tikrai visuotiniai“, – pastebi vienas amerikiečių komentatorių. Pijus XI savo lotyniškai pasakytoje pirmoje kalboje savitai nubrėžė Šventojo Sosto žiniasklaidai pastoracines, ekumenines ir socialines gaires. Jis kreipėsi ne tik į katalikus, bet ir į atsiskyrusius brolius, tikėjimo „disidentus“, netgi netikinčiuosius, vyriausybių vadovus ir engiamuosius, turtuolius ir vargšus bei visus kenčiančiuosius, perduodamas jiems Bažnyčios mokymą apie taiką ir artimo meilę, pabrėždamas, jog savo maldose yra su visais planetos žmonėmis.

Vėliau, XX amžiuje Europos kontinente ir kitose pasaulio dalyse vystantis totalitarinėms sistemoms, Vatikano radijas tapo galingu ginklu kovoje už žmogaus teises, informuodamas tarptautinę bendruomenę apie religijos laisvės suvaržymus. Vykstant Antrajam pasauliniam karui (1939-1945), radijas sudarė galimybę tuometiniam popiežiui Pijui XII perduoti tautoms „paguodos ir perspėjimo žodžius“ apie karo beprasmiškumą, taip pat „karštus paraginimus vilčiai ir susitaikinimui“ bendroje priešpriešos ir baimės atmosferoje. Nacių Vokietija bandė slopinti Vatikano radijo transliacijas, tačiau okupuotos Prancūzijos katalikai perrašinėdavo, perspausdindavo ir slapta platindavo „Šventojo Sosto balso“ žinias.

Popiežius Benediktas XVI priminė daugelį Europos tautų sukausčiusio komunizmo dešimtmečius, kai Vatikano radijas, „padauginęs programų ir transliavimo kalbų skaičių, rodė Popiežiaus artumą ir solidarumą to totalitarinio režimo persekiojamoms vietos krikščionių bendruomenėms“. Ne veltui praėjusių metų lapkritį Romoje apsilankęs Albanijos, kurią komunistai buvo paskelbę „pirmąja ateistine valstybe“, premjeras Salis Beriša įteikė Vatikano radijui „Motinos Teresės ordiną“ už paramą šiai Balkanų šaliai ypač komunizmo priespaudos laikotarpiu. „Ši radijo stotis visada buvo tiesos balsas, – įteikdamas apdovanojimą sakė Albanijos vyriausybės vadovas. – Vatikano radijas visada gynė tiesas, kurios ypač brangios albanams. Jis buvo jų balsas, kada albanai negalėjo kalbėti“.

(Panašius padėkos žodžius galėtų pareikšti ir Lietuvos katalikai, kuriems tais sovietinio komunizmo persekiojimų dešimtmečiais Vatikano radijas buvo vienas iš nedaugelio teisingos religinės informacijos šaltinių. Ypač reikšmingas buvo jo laidose vykęs supažindinimas su pogrindyje leistos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ turiniu, nes kitu būdu dauguma tikinčiųjų teisingos informacijos iš tokių „LKB kronikos“ skyrių, kaip „Kratos ir tardymai“, „Mūsų kaliniai“, „Žinios iš vyskupijų“, gauti negalėjo. Apie Vatikano radijo Lietuvių redakcijos darbą ne kartą rašyta „XXI amžiaus“ puslapiuose“.)

Nors Sovietų Sąjungos imperija žlugo, tačiau pasaulyje ir šiandien yra politinių režimų, varžančių religijos laisvę, todėl Vatikano radijo „tiesos žodis“ apie tikinčiųjų diskriminaciją, šalia pagrindinio evangelizacinio uždavinio vykdymo, lieka aktualus. Štai nuo 1950 metų vedamos laidos kinų kalba yra reikšmingos pogrindyje veikiančiai Kinijos Katalikų Bažnyčiai, nes tik taip – ir per Vatikano radiją, ir vis populiarėjančią interneto tarnybą – Šventajam Sostui ištikimi ir nekolaboruojantys su ateistine valdžia kinų katalikai gauna reikiamas naujienas, yra supažindinami su naujais Popiežiaus dokumentais bei savo laisvės reikalą gali kelti tarptautinėje bendruomenėje. Žinant dabartines nelengvas sąlygas bei numatant ateities perspektyvas, tą patį galima pasakyti apie Vatikano radijo laidas, skirtas arabų šalių bei kitų islamo daugumos valstybių krikščionių bendruomenėms.

Prioritetų įgyvendinimui padeda technologinės naujovės

Vasario 21 dieną Vatikano radijo jubiliejaus proga surengtoje spaudos konferencijoje stoties programų direktorius jėzuitas kunigas A.Kropovskis pažymėjo, jog tarp plėtros prioritetų kaip tik yra laidos „arabų kalba, tuo labiau kad jos daugiau nėra rezervuotos tik Artimiesiems Rytams“, bet taip pat dėl migracijos proceso klausomos kituose Europos ir pasaulio regionuose. Jų reikšmė yra dar didesnė, nes tokios sąvokos kaip „musulmonų pasaulis“, „arabų pasaulis“ įgijo ne tik politinę prasmę, bet aktualus ir socialiniu, kultūriniu ir netgi bažnytiniu atžvilgiu. Kaip parodė pastarojo meto įvykiai ypač dėl terorizmo apraiškų bei vadinamosios „civilizacijų sankirtos“, reikalingos naujos dialogo iniciatyvos ir katalikų žiniasklaida čia turi ypatingą vaidmenį.

Anot kunigo A.Kropovskio, didžiajam Azijos kontinentui su jo keturiais milijardais gyventojų Vatikano radijas, kaip ir visa Bažnyčia, evangelizacijos ir kultūrų bei religijų dialogo plotmėje skiria ir toliau skirs specifinį dėmesį. „Mes gerai žinome Bažnyčios pažangą Indijoje ir suprantame tą vaidmenį, kurį vaidins Indijos krikščionybė Visuotinėje Bažnyčioje“, – sakė kunigas A.Kropovskis. Todėl Vatikano radijas gali būti tuo „tiltu“, kuris plėtotų santykius tarp Bažnyčios Indijoje ir Šventojo Sosto bei dalinių Bažnyčių kituose kontinentuose.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs radijo stoties generalinis direktorius kunigas F.Lombardis, SJ, priminė, kad Vatikano radijo misiją tiksliausiai nusako jos statuto nuorodos „skelbti krikščioniškąjį mokymą laisvai, ištikimai, efektyviai ir susieti katalikybės centrą su pasaulio šalimis“. Šio ryšio pagrindas turi būti radijo bangomis skleidžiamas Popiežiaus autoritetingas balsas, informacija apie Šventojo Sosto veiklą ir katalikiškąjį gyvenimą visame pasaulyje bei šių dienų problemų aptarimas „Bažnyčios magisteriumo šviesoje su nuolatiniu atsižvelgimu į laiko ženklus“.

Kalbėdamas apie transliacijų technologijas kunigas F.Lombardis pažymėjo, jog pagrindą sudaro siųstuvai„senomis geromis trumposiomis bangomis“, kurios kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Afrikoje, yra pagrindinis priėmimo šaltinis. Vatikano radijas, palaipsniui pereinantis nuo analoginės prie skaitmeninės sistemos, taip pat turi aštuonis palydovinius kanalus, iš kurių signalą priėmusios vietinės radijo stotys – tokių visame pasaulyje yra daugiau kaip 400 – retransliuoja Vatikano radijo laidas FM bangų ruožu. Visomis 45 kalbomis transliuojamų laidų trukmė yra 64,5 valandos per parą. Vatikano radijo išlaikymas kasmet kainuoja 20-25 milijonus eurų – apie 10 proc. viso Šventojo Sosto biudžeto ir tai yra didžiausias jo finansavimo objektas. Radijo stoties darbuotojų atlyginimams skiriama 57 proc. visos tos sumos.

Vatikano radijas taip pat turi populiarią interneto svetainę www.radiovaticana.org, skleidžiančią informaciją 30 kalbų, ir savo publikuojamais pranešimų tekstais savotiškai atlieka katalikų žinių agentūros vaidmenį. Tai svarbu ypač tose šalyse, kur katalikų dalis tarp vietinių gyventojų yra nedidelė ir kur nėra vietinės religinių žinių agentūros. Pavyzdžiui, Japonijoje taip pat ir pasaulietinės komunikacijos priemonės plačiai naudoja Vatikano radijo interneto „japoniškąjį“ puslapį reikalingai informacijai gauti iš Romos Kurijos.

Radijo stoties darbuotojų vardu kovo 3 dieną sveikindamas atvykusį Šventąjį Tėvą kunigas F.Lombardis sakė, jog jie yra „laimingi dirbdami Popiežiaus radijui. Tai yra uždavinys, kuris buvo mums patikėtas Viešpaties vynuogyne“. O Benediktas XVI, dėkodamas už prasmingą šio darbo vykdymą, Vatikano radijo personalo nariams linkėjo, šalia profesinės sėkmės, taip pat „be paliovos ugdyti savyje maldos dvasią ir ištikimai prisilaikyti Kristaus ir Jo Bažnyčios mokymo“.

© 2006 „XXI amžius“