|
Kovo
11-oji mūsų valstybės pavasaris
Mūsų Kovo 11-osios rytas aušo lėtai, jo ištakos
herojiškoje mūsų tautos patirtyje ir tuose procesuose, kurie vyko
XX amžiuje šalia Lietuvos, Europoje. Tai pragiedruliai okupuotoje
sovietų zonoje; juos vienijo pavasario, t.y. atšilimo, budinimosi
ir laisvėjimo ženklai, labai panašūs į XIX amžiaus tautų pavasarį
senajame žemyne, kai vienas paskui kitą kilo tautos į kovą už savo
laisvę ir nepriklausomybę. Europą buvo apėmusi galinga tautinio
išsivadavimo banga. Ji naujai suvilnijo po tautų vado, didžiausio
pasaulio autokrato ir milijonų žmonių žudynių įkvėpėjo Stalino mirties.
|
|
Kovo
11-ąją gimusieji
Jau tapo tradicija, kad iškilmingų minėjimų metu,
tarp jų ir Kovo 11-osios proga, iš aukštų tribūnų kritikuojami politikai,
partijos. Paskaičius žurnalistų publikacijas ir politologų samprotavimus,
galima pagalvoti, kad Lietuvos politinė partinė sistema tiesiog
beviltiška. Nesiginčysiu, kad ji yra nusipelniusi kritikos. Tačiau
ar tame juodame peizaže taip jau ir nėra jokių pragiedrulių? Kadangi
Lietuvos partijų atsikūrimas ir naujų kūrimasis susijęs su atgimimu,
tuo pačiu vienaip ar kitaip su Kovo 11-ąja, kaip, beje, ir laisvos
žurnalistikos ir politologijos gimimas, todėl šios datos minėjimo
dienomis, manau, būtina, kalbant apie politinę partinę sistemą,
ne tik ją kritikuoti, bet ir paieškoti šviesesnių momentų. Jų tikrai
yra. Ar pamatys tie, kuriems priklauso tai matyti, čia kitas dalykas.
Šalia jo kyla dar vienas klausimas ar apskritai jie nori tai matyti?
|