|
Baigėme Atgaivink programą
Visos didžios kelionės prasideda nuo pirmojo žingsnelio. Jis nebūtinai turi būti sieksnio ilgio. Dievo balsą galbūt netiesiogiai išgirsime iš dangaus aukštybių ar liepsnojančio krūmo, veikiau širdyje pajusime tylų Viešpaties šnabždesį: Ateik ir sek mane ir Jo pažadą mums suteikti ramybę. Jau nuo pat savo egzistavimo pradžios žmogus yra pakviestas į dialogą su Dievu. Žmogaus širdyje įrašytas Dievo troškimas. Tik šalia Dievo žmogus yra Žmogus. Dievas labai įvairiais būdais kviečia ir ragina žmoniją, kad, pasinėrę į žemiškus reikalus, nepamirštume ir dvasinių vertybių.
Išgirdome šį Viešpaties kvietimą ir mes, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijiečiai, ir atsiliepėme. Todėl 2003 metų spalį pradėjome parapijos dvasinio atsinaujinimo programą Atgaivink. Iš tiesų ne tik parapijos, bet ir kiekvieno žmogaus dvasinis atsinaujinimas yra visą gyvenimą trunkantis vyksmas.
Iš parapijoje susibūrusių 20 grupelių nubyrėjo tik viena. Susibūrė dvi medikų tikėjimo pasidalijimo grupelės. Iš pradžių grupelių nariai nedrąsiai kalbėjo apie savo tikėjimo patirtį: sunku buvo išsakyti, ką Jėzus sako kiekvienam asmeniškai kuriuo nors perskaitytu Šventojo Rašto skaitiniu. Tačiau skaitydami, apmąstydami ir besigilindami į Šventąjį Raštą, sekmadienį dalyvaudami liturgijoje, jie liudijo vis drąsiau. Didelis skirtumas yra tikėti Dievu ir įtikėti Dievą, patikėti Juo, priimti Jį kaip tiesą. Įtikėti į Žodį, kuris ateina iš Dievo per žmones.
Pastebėta, kad programa padeda parapijiečiams artimiau susibičiuliauti su Kristumi, kurti gyvą tikinčiųjų bendruomenę, ugdo vienybę su Dievu ir Bažnyčia, kviečia į bendruomenę su artimu, moko melstis. Programos pagrindas yra žmonių įsitraukimas į tikėjimo pasidalijimo grupeles. Tai galimybė sustiprinti jau turimą tikėjimą: malda, Dievo žodžiu, Bažnyčios mokymu pasidalyti su grupelės nariais, aktyviau ir sąmoningiau švęsti Eucharistiją.
2005 m. balandžio 9 d. dalyvavome Kaune vykusiame pirmajame respublikiniame Atgaivink suvažiavime. Buvo gera proga visiems susitikti, kartu melstis, dalytis savo tikėjimo patirtimi, būti liudytojais vieni kitiems ir įžvelgti, kur Viešpats veda Lietuvos parapijas.
Greitai prabėgo dveji su puse metų. Šiemet sausio 28-29 dienomis jau šventėme programos užsklandą. Kun. Kęstutis Palepšys, padėjęs Rokiškio parapijiečiams žengti pirmuosius Atgaivink programos žingsnius, mūsų bažnyčioje skaitė paskaitą Pasauliečių gyvo dalyvavimo parapijos gyvenime bruožai. Jo mintys kilo iš gyvos patirties. Kunigas teigė, kad ši programa padeda išryškinti, atnaujinti ir įsisąmoninti santykį ašartimasDievas. Kiekvienas anksčiau ar vėliau esame pakviesti dalyvauti šiame santykyje. Tai atsispindi ir programos pakopose.
Pirmoji pakopa Viešpats kviečia. Dievas pirmas mus pakviečia susitikti su Juo ir kartu dalyvauti Prisikėlusio Kristaus gyvenime. Antroji pakopa Atsiliepkime į Dievo kvietimą. Viešpats labai kantriai laukia mūsų atsako. Trečioji pakopa Apdovanoti Šventąja Dvasia. Tai Dievo trečias žingsnis, stiprinantis santykį. Viešpats atsiunčia Šventąją Dvasią, kad Jos dėka galėtume įžvelgti, ko Dievas laukia ir prašo iš kiekvieno mūsų šiandien. Leidžia susimąstyti, kaip aš galiu sekti Kristumi ir tapti vienu tų dvylikos apaštalų ir liudyti Evangeliją savo šeimoje, savo aplinkoje, savo parapijoje.
Ketvirtoji pakopa Mokinystė. Visi esame kviečiami būti Jėzaus mokiniais. Mūsų išskirtinis ženklas turi būti tarnauti vieni kitiems, tarnauti bendruomenei. Visų svarbiausia Dievo valios pildymas, o Dievo valia laikytis Jo įsakymų.
Pentoji pakopa Pašaukti evangelizuoti. Šis etapas neturi pabaigos. Ne visi gali skelbti Kristaus mokslą žodžiu, kaip apaštalai, bet galime savo darbais, gyvenimu liudyti Jį.
Kunigas Kęstutis išskyrė tris svarbiausias savybes, siekiant stiprinti santykį ašartimasDievas. Būtinas sąmoningumas kad žmogus suprasdamas, sąmoningai pasirinktų. Aukščiausia sąmoningumo išraiška yra mano siekimas, kad save matyčiau tokį, kokį mane mato Dievas. Dar svarbus ir saikingumas santykis su Dievu palaikomas per maldą, sakramentus, klausomą Dievo žodį. Turime įsipareigoti kasdien tai atlikti. Galiausiai labai svarbus ir nuolankumas, o mes dažnai neteisingai suvokiame šią savybę. Nuolankumas nereiškia pasyvumo. Savo apsisprendimą turime išreikšti veikla. Kiek Dievas norės, tiek aš pasirengęs daryti.
Šios trys savybės padeda nuosekliai, sistemingai brandinti ir palaikyti santykį su Dievu. Krikščionybė yra meilės religija. Dievas pirmas mus pamilo, pakvietė, ir mes turime sąmoningai apsispręsti ir priimti Jį. Krikščionybės ir kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas, esmė ir pašaukimas yra Meilė. Meilė tai išėjimas iš savęs kito link, savo artimo ir atidavimas visko nesitikint nieko. Baigdamas kun. K.Palepšys sakė: Linkiu drąsos, išminties žengti tikėjimo keliu, priimti Dievo malones ir gyventi sąmoningai.
Pasibaigus paskaitai buvo švenčiama Eucharistija. Po šv. Mišių prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento suklupome padėkos maldai. Dėkojome Dievui už kvietimą dalyvauti šioje programoje, už įstabius Dievo meilės ženklus, meldėmės už parapijos atsinaujinimą ir prašėme Šventosios Dvasios dovanomis pripildyti parapijiečių širdis, kad, atsigaivinę, sustiprėję, galėtume tarnauti visuomenei ir ją keisti.
Programa iškilmingai užbaigta sausio 29 dieną. Sumą aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Ganytojas per pamokslą sakė: Atkreipkime dėmesį, broliai, seserys, kad Dievo tautoje nuolat trūksta darbuotojų. Kai žvelgi į Dievo tautos istoriją, į Bažnyčios istoriją visada trūko Dievo žodžio skelbėjų. Kaip girdėjote šiandien pirmajame skaitinyje (Įst 18,15-20), žydų tautai reikia pranašų. Patys jie negali išgirsti Dievo balso, reikia, kad kas skelbtų.
Pasak vyskupo, Bažnyčios idealas toks: senoje žydų tautoje nuolat Dievas pašaukdavo pranašų, juos apšviesdavo ir pranašai kalbėdavo tautai. Kartais jie kalbėdavo apie tautos ateitį, bet dažniausiai mokė dieviško mokslo, Jo įsakymų, moralės. Kaimyninės tautos nukrypo į stabmeldystę, bet žydų tauta išsilaikė tikinti dėl to, kad jai nuolat kalbėjo pranašai. Dievas žada, kad savo tautos nepaliks be pranašų. Todėl ir kiekvienas kunigas ar vienuolis turi pranašiškos dvasios.
Ir Katalikų Bažnyčia turėjo daug pranašiškos dvasios žmonių. Tai mūsų šventieji šv. Pranciškus, kunigas J.Boskas ir didieji šių laikų žmonės: popiežius Jonas XXIII, popiežius Jonas Paulius II, Motina Teresė. Ir Lietuva turėjo tokių žmonių: tai vysk. M.Valančius, kunigas A.Mackevičius, palaimintasis Jurgis Matulaitis. Pranašiškos dvasios žmonių dėka Lietuvos padangė išlieka šviesi.
Vyspupas pasidžiaugė, kad parapija užbaigė programą Atgaivink. Grupė žmonių pasiruošė skelbti Dievo žodį, būti žiburiu. Juk kartais tenka tik stebėtis, kaip įžūliai jehovistai, kiti sektantai braunasi į butus ir siūlo knygučių, spaudos, kviečia įsitraukti į jų bendrijas. Tad ir mes, katalikai, turėtume būti drąsūs, atkakliai siūlantys savo mokslą. Ir reikia džiaugtis, kad sąmoningam parapijos gyvenimui ruošiasi daug tikinčiųjų ir jie ryžosi būti savotiškais pranašais. Žinoma, tam reikia, kad žmonės išgirstų Dievo, kunigų balsą.
Šių grupelių nariams gaivinant žmonių širdyse tikėjimą, aišku, tenka pradėti nuo savęs. Juk aplink mus daug tamsos. O kaip kovoti su blogiu? Ogi reikia apsiginkluoti Dievo ginklais. Amerikiečių vienuolė motina Nadina, keleto knygų autorė, knygoje Dievo ginklai sako: Pirmiausia turime apsiginkluoti malda. Pamokslo pabaigoje ganytojas dėkojo visiems, kurie ryžosi dalyvauti programoje Atgaivink ir stengiasi pasėti tikėjimą.
Pasibaigus šv. Mišioms, visi rinkosi į Dievo Apvaizdos seserų vienuolyną į agapę. Trys tikėjimo pasidalijimo grupelės parodė savo parengtą meninę programą.
Nors programa Atgaivink baigėsi, bet tikėjimo kelionė tęsiasi. Grupelių nariai susigyveno, susibičiuliavo ir nenori skirstytis. Dviejų grupelių nariai įsitraukė į nuolatinę naktinę Švč. Sakramento adoraciją, kelios tapo maldos grupelėmis. Svarstomos kitos programos tęstinumo galimybės.
Ačiū Tau, Viešpatie, už nuveiktus darbus mumyse ir mūsų parapijoje.
Virginija PARADNEVIČIŪTĖ,
programos Atgaivink koordinatorė
Panevėžys
© 2006 XXI amžius
|