Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Sekmadienį, kai snigo

Apsnigti į bažnyčią ateina (iš kairės): generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis, vyskupas Jonas Kauneckas ir Tauragnų klebonas kan. Bronius Šlapelis

Vyskupas kartu su parapijietėmis stumia pusnies neįveikiantį automobilį

Po pamaldų tikintieji eina iš bažnyčios Autoriaus nuotraukos

Geradarė Ona Rakauskienė ir vyskupas Jonas Kauneckas, jai įteikus Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinį palaiminimą

Bažnyčios choristai su savo vadove Jolanta Urbonavičiūte

Vyskupas Jonas Kauneckas ir Tauragnų klebonas kan. Bronius Šlapelis

Bažnyčia buvo pilnutėlė tikinčiųjų

Vyskupas Jonas Kauneckas ir generalvikaras kan. dr.Robertas Pukenis dalija Komuniją Tauragnų bažnyčioje

Tauragnai. Kovo 12 dieną, sekmadienį, čia apsilankę Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis Šv.Jurgio bažnyčioje aukojo šv. Mišias. Nors vėlyvo pavasario keliai ir buvo snieguoti, dvasininkai laiku suspėjo atvykti į svetingą parapiją.

Popiežiaus malonė – tauragniškei

Bažnyčioje vyskupas Onai Rakauskienei įteikė popiežiaus Benedikto XVI ypatingą apaštalinį palaiminimą. Tokios Šventojo Tėvo malonės Tauragnų miestelio gyventoja sulaukė už savo gerus darbus. Per dešimt metų ji užaugino ir kunigų seminarijai padovanojo vienuolika kiaulių. Pernai vieną bekoną atidavė Panevėžio vienuolynų reikmėms. Dabar moteriškė peni dvi kiaules. Vieną jų skirs Panevėžio vyskupijai. Geradarė dar turi ir karvę. Pašarų gyvuliams ji perka iš pensijos. Nedidukė, smulkutė moteriškė gegužės 15-ąją pažymės savo 85 metų sukaktį. Senutė sveikata nesiskundžia ir pagalbos į medikus nesikreipia. O.Rakauskienė Tauragnų miestelyje gyvena viena, jos dukra – Utenoje. Čia ji seniai savas žmogus, nors užaugo tos pačios Tauragnų parapijos Meldutiškio kaime, devynių vaikų šeimoje. „Jėzus Kristus yra sakęs: našlė, paaukojusi mažytį pinigėlį, padaro kur kas daugiau nei turtingas, aukojantis šimtą“, – kalbėjo vyskupas.

Geras pavyzdys – užkrečiantis

Parapijiečiai negaili bažnyčiai pinigų, nors juos dažniausiai uždirba sunkiai. Klebonui kan. B.Šlapeliui per pamaldas prasitarus, kad neblogai būtų turėti savo šv. Mišių taurę, netrukus sulaukė geradarių pritarimo. Vos peržengęs klebonijos slenkstį, kanauninkas išgirdo telefono skambutį. Skambino viena parapijietė. Ji pareiškė, kad su savo drauge, kuri nenorinti viešinti savo pavardės, paaukotų 700 litų taurei įsigyti. Tuojau pat sulaukė antro panašaus skambučio. Atsirado tiek pageidaujančių aukoti, kad už jų pinigus būtų galima nupirkti net septynias tokias taures.

Parapijiečių geraširdiškumą liudija ir tokie atvejai. Kun. B.Šlapelis, atvažiavęs klebonauti į Tauragnus, nupirko per 300 rublių kainuojantį sietyną. Zakristijonas Pranas Mikėnas, nors neturėjo jokio turto, gyveno iš pensijos, savo lėšomis sumokėjo už sietyną. Vėliau parapijiečių aukotomis lėšomis bažnyčioje atsirado ne vienas toks daiktas. Juozapas Pikelis paaukojo keturis tūkstančius rublių šventovės altoriui. Jį padarė garsus uteniškis medžio meistras. Bažnyčioje yra kitų suaukotų gerų daiktų. O šiemet antrąjį pavasario sekmadienį už parapijiečių aukas įsigytą šv. Mišių taurę pašventino vyskupas J. Kauneckas.

Dar vykstant pamaldoms, viena moteris pareiškė pasiryžusi paaukoti komuninei. Kita parapijietė nusprendė paremti kunigų seminariją 200 litų auka.

Žemėje reikalinga auka

Sakydamas pamokslą ganytojas papasakojo šeimos istoriją iš vieno gyvenimiško romano. Jame rašoma apie vienos merginos ir smarkiai geriančių jos tėvų gyvenimą. Dėl nuolatinių barnių namuose nebuvo ramybės. Kartą įpykęs tėvas ėmė laužyti baldus. Nuo trankymosi nukritusį kryžių vyriškis užsimojo kirviu, norėdamas jį sukapoti. Dukra pagriebė kryžių, priglaudė jį prie krūtinės ir sušuko, jog neleisianti to padaryti. Bet tėvas buvo už dukrą stipresnis, ir jis savo žiaurų ketinimą įvykdė. Tada dukra sušuko: „Jeigu jums nebeliko nieko šventa, tai ir aš negyvensiu“. Tuos pačius žodžius ji pakartojo ir išsipagiriojusiems tėvams, prašydama jų baigti tokį pragarą, nes nebeįmanoma gyventi. Šie prižadėjo nebegerti. Bet po kelių dienų vėl tie patys barniai, išgėrinėjimai, tikras pragaras. Vieną rytą eidami į tvartą šerti gyvulių, tėvai rado dukrą daržinėje ant šieno per didelius šalčius tik suknele vilkinčią. Nuvežtai į ligoninę turėjo amputuoti rankas ir kojas. Ji prašė tėvų: „Kai aš numirsiu, prie mano karsto prižadėkite nebegirtauti“. Sėdi jie prie dukros karsto ir klausia: „Argi reikėjo tokios negailestingos aukos, kad dukra mirtų tam, kad mes nustotume girtauti?“

„Sakykite, broliai ir seserys, ar Tauragnuose nėra girtaujančių šeimų, kur vaikai, tegu ne iš karto šitaip į mirtį nueina, tampa kandidatais į kalėjimą, nes nemato tinkamo tėvo ir motinos pavyzdžio arba išvis auga be tėvų? Jiems mirtis yra kur kas lengvesnis dalykas nei pats toks gyvenimas. Tokiems tėvams praregėjimas dažnai ateina per kančią,“ – kalbėjo vyskupas.

Gerbtinas seniūno pavyzdys

Parapijoje per artimųjų laidotuves ar metines neteka alkoholio upės. Prie mirusiojo karsto stengiamasi nenešti gėlių ar vainikų, bet surinktus pinigus įteikti nelaimės prispaustiems velionio namiškiams. Vertingas Tauragnų seniūno Alvydo Danausko pavyzdys. Jis visiškai nevartoja alkoholio. Būdamas aistringas medžiotojas, išėjęs į mišką medžioti jis ragina ir savo kolegas nevartoti svaigalų. A. Danauskas turi tris sūnus, kurie visi seka tėvo pėdomis. Abu seniūno tėvai gieda bažnyčios chore.

Parapijoje gyvena per 1600 žmonių ir visi jie noriai priima kleboną. Pamaldų metu bažnyčia irgi nebūna tuščia. Statistikos duomenimis, Lietuvoje ją lanko 10 proc. tikinčiųjų, o Tauragnuose – 11-12 proc. Geri klebono ir vietos mokyklos santykiai.

Maldaknygė suteikė norą gyventi

Vysk. J.Kauneckas asmeniškai ragino Tauragnų parapijos žmones nepamiršti katalikiškos spaudos. Jis priminė, jog šv. Mišiose dalyvauja „XXI amžiaus“ korespondentas, kuris atvyko aprašyti šios dienos įvykius. „Skaitykite katalikišką spaudą, stenkitės jos įsigyti. Gali būti, kad mintis, rasta joje, kitam padės atsitiesti, atsiversti. Ko nepajėgsite perskaityti, liks jūsų vaikams ir vaikaičiams,“ – kalbėjo ganytojas. Vysk. J.Kauneckas pamokslo metu pasakojo, kaip vienas rašytojas, nusivylęs gyvenimu, nutarė jį baigti savižudybe. Kadangi namuose turėjo revolverį, nusprendė nusišauti. Nuėjo į kambarėlį norėdamas atsigulęs pamąstyti, o ginklą pasidėti spintelės stalčiuje. Atitraukęs pamatė gulinčią maldaknygę, dovanotą motinos. Joje parašyta: „Sūneli, atmink, koks tu geras buvai Pirmosios Komunijos dieną“. Suspaudė vyrui širdį: kaip mirusi mama reaguotų į savižudį sūnų. Negalėtų ir pas ją patekti, nes taip elgdamasis nueitų į pragarą. „Gali būti, kad malda, katalikiška mintis, gali suteikti valios atsispirti blogoms mintims. Stenkitės namuose turėti religinės literatūros, katalikiškos spaudos“, – ragino vyskupas.

Klebonas kan. B.Šlapelis bažnyčioje perskaitė 20 aktyviausių „XXI amžiaus“ rėmėjų pavardes. Jis pats mielai jau keleta metų platina vienintelį Lietuvoje katalikišką laikraštį. Perskaitęs gautą naujausią numerį padaro ir jo apžvalgą. Su ja supažindina parapijiečius.

Sutartinai skamba giesmės

Giedrumo šv. Mišioms suteikė bažnyčios mišraus choro atliekamos giesmės. Šventovėje yra vargonai, tačiau vargonininkė Jolanta Urbonavičiūtė dažniausiai groja elektriniais vagonėliais. Vargonininkė – tauragniškė. Būdama paauglė jau giedojo bažnyčios chore, dalyvavo televizijos „Dainų dainelės“ konkurse. J.Urbonavičiūtė turi gerą balsą ir absoliučią muzikinę klausą. Kai mokėsi Rokiškio kultūros mokykloje, iš ten buvo pašalinta vien dėl to, kad giedojo bažnyčios chore ir laikinai pavadavo vargonininką. Kirdeikių klebonas priimdamas ją vargonininkauti sakė: „Kultūros namuose apie Leniną galės dainuoti bet kas, o tu tinki bažnyčiai“. Dvidešimt metų Jolanta vargonininkauja Tauragnuose. Anuometėje Vilniaus konservatorijoje baigė chorinį dirigavimą. „Lengva dirbti, kai sutari su klebonu. Kan. B. Šlapelis turi nuostabų balsą ir muzikinę klausą“, – džiaugėsi vargonininkė J. Urbonavičiūtė.

Linkėjo sveikatos

Išeinantiems iš bažnyčios vyskupas spaudė rankas, linkėjo jiems laimės ir sveikatos. Vyravo pakili nuotaika, nors sniego jau buvo priversta užtektinai. Pamatęs netoliese iš pusnies neišsikapstantį automobilį vyskupas pasisiūlė jį pastumti. Kitų raginti nereikėjo, tuoj atsirado pagalbininkų, ir moters vairuojamas automobilis atsirado ant tvirto pagrindo.

Tauragnuose vyskupas buvo šiltai sutiktas, nors ne pirmą kartą jis čia lankėsi. Ganytojas pabuvo geradarės O. Rakauskienės namuose. Senutė aukštam svečiui dovanojo pačios austą lovatiesę.

Ryškesnes šv. Mišių akimirkas skaitmeniniu fotoaparatu fiksavo kan. Bronius Šlapelis. 72-uosius savo gyvenimo metus baigiantis klebonas kanauninkas anksčiau mėgo filmuoti videokamera. Kan. B. Šlapelis yra sukūręs septyni videofilmus. Vienas jų netgi buvo parodytas per televiziją.

Bronius VERTELKA

© 2006 „XXI amžius“