Genocidas neturi senaties
Dėl Algimanto Andreikos ir kitų asmenų mušimo bylos
Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui
Iškilus sovietinės okupacinės milicijos labai palankiam vertinimui paniekinant Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvius prašau ištirti ir įvertinti A.Andreikos, S.Byčkovskio, M.Voicechovskio, J.Piliaus represavimo aplinkybes ,,bananų baliaus metu.
Yra žinoma, kad A.Andreika Vilniuje badavo reikalaudamas paleisti iš sovietinių lagerių ir kalėjimų Lietuvos politinius kalinius. 1988 m. rugsėjo 29 d. jis su kitais buvo suimtas, mušamas ir teisiamas. Milicijos skyriuje tuomet jį asmeniškai mušė milicijos kapitonas Z.Bernotas. Šis pareigūnas rodė ypatingą aktyvumą. Pasak liudytojų, kratė namus Žvėryne ieškodamas įvykyje dalyvavusių paauglių, bet žmonės jį išgėdijo ir jis liovėsi. A.Andreiką teisė ir išteisino, bet mėnesį jis išgulėjo ligoninėje. Po to ilgai ir sunkiai sirgo, daug kartų buvo operuojamas.
Kai A.Andreika kreipėsi į nepriklausomos Lietuvos prokuratūrą, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė L.Urbonienė atsakė, jog Z.Bernoto byla ,,dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo nutraukta dėl senaties.
Kadangi A.Andreika teisėjo J.Riepšo (dabar kažkokiu sutapimu tame teisme dirba Jonas Algirdas Riepšas), dalyvaujant išimtinai KGB bylas tiriančiam prokurorui J.Bakučioniui, 1982 m. balandžio 8 d. už ,,antitarybinę veiklą buvo nuteistas pagal garsųjį 68 str. ketveriems metams laisvės atėmimo ir papildomai penkeriems metams tremties, tai jo mušimą ir baudimą galima vertinti ne ,,tarnybiniu, o genocidiniu nusikaltimu, neturinčiu senaties. Kapitonas žinojo, kokią auką jis spardo.
Prašau A.Andreikos bylą peržiūrėti ir istoriškai, morališkai, politiškai ir teisiškai įvertinti, nes šiandieninis VRM Lietuvos istorijos ir teisės reabilitavimas reikalauja detalių patikslinimo.
To reikalauja pasipriešinimo dalyvių savigarba.
Algirdas Endriukaitis
© 2006 XXI amžius
|