Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Neblėstantis Jono Pauliaus II atminimas

Popiežius Benediktas XVI taria kilnius žodžius apie savo pirmtaką

Mindaugas BUIKA

Tūkstančiai maldininkų iš viso pasaulio eina aplankyti popiežiaus Jono Pauliaus II kapo Vatikano Šv.Petro bazilikos kriptoje

Atvirukai su popiežiaus Jono Pauliaus II portretais šiomis dienomis puošė parduotuvių Romos gatvėse vitrinas ir kioskus

Šventasis Tėvas 1993 m. rugsėjo pradžioje lankėsi Lietuvoje, Kryžių kalne

Milijonams krikščionių tėvynėje Lenkijoje ir visame pasaulyje praėjusią savaitę pažymint popiežiaus Jono Pauliaus II mirties pirmąsias metines, ypatingo dėmesio susilaukė šiam tikslui skirtos liturginės apeigos, kurioms vadovavo velionio įpėdinis popiežius Benediktas XVI, ir kiti maldingi renginiai Vatikane. Balandžio 2-3 dienomis į Šv. Petro aikštę susirinkę dešimtys tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio pagerbė 2005 m. balandžio 2-osios vakarą mirusio Šventojo Tėvo atminimą ir gaudė dažnais plojimais pertraukdami kiekvieną Benedikto XVI homilijos žodį, prisimindami jo, tuomet Kardinolų kolegijos dekano kardinolo Jozefo Ratcingerio, įspūdingas mintis, išsakytas per Jono Pauliaus II laidotuves.

Tikintieji buvo sužavėti ir dabar, nes popiežius Benediktas XVI, iki išrinkimo į apaštalo Petro sostą ištisus 24 metus vadovavęs Tikėjimo doktrinos kongregacijai, taigi beveik visą praėjusį 26 metų pontifikatą buvęs Jono Pauliaus II artimiausias bendradarbis ir pagalbininkas, labai tiksliai ir prasmingai dar kartą įvertino jo išskirtinius nuopelnus Bažnyčiai ir pasauliui. Beje, per visus praėjusius metus Šventasis Tėvas, kuris jau gegužės mėnesį leido pradėti savo pirmtako beatifikacijos bylos tyrimą, beveik kiekvienoje kalboje cituodavo Jono Pauliaus II enciklikas bei kitus dokumentus, pabrėždamas jų aktualumą trečiojo tūkstantmečio Bažnyčiai.

Tikėjimas, laisvas nuo baimės ir kompromisų

Pagrindinės šv. Mišios už prieš metus mirusį Joną Paulių II Šv. Petro aikštėje buvo aukojamos praėjusio pirmadienio, balandžio 3 dienos, pavakarę. Dalyvaujant apie 50 tūkstančių tikinčiųjų, tarp kurių buvo keliolika tūkstančių iš Lenkijos atvykusių maldininkų, gedulingoms pamaldoms vadovavo popiežius Benediktas XVI kartu koncelebruojant apie 50 kardinolų. Koncelebrantu buvo ir ilgametis Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislavas Dzivišas, kuris spėjo atvykti iš Lenkijos po ten išvakarėse vestų mirusio Popiežiaus atminimo renginių. Romoje vykusiose pamaldose celebrantai dėvėjo raudonus liturginius drabužius, kas yra įprasta gedint Popiežiaus.

Tarp daugelio iš Dievo gautų žmogiškų ir dvasinių savybių, kurias Jonas Paulius II parodė tiek pastoracinėje veikloje, tiek ir sunkiai sirgdamas, pirmiausia pažymėtinas jo tvirtas „kaip uola“ tikėjimas, sakė Šventasis Tėvas. Jis pripažino, kad šis tikėjimas didelį įspūdį paliko kiekvienam, taip pat ir Jono Pauliaus II artimai aplinkai, kuriai kaip tik priklausė tuometinis kardinolas J.Ratcingeris, darydamas stiprų teigiamą poveikį visai Bažnyčiai. „Jo tikėjimas buvo stiprus ir tiesus, laisvas nuo baimių ir kompromisų, uždegė daugybės žmonių širdis jo gausių apaštalinių kelionių aplink pasaulį dėka ir ypač jo paskutinės „kelionės“, kokia buvo jo agonija ir mirtis, dėka“, – kalbėjo Benediktas XVI.

Pabrėždamas tos dienos Evangelijos skaitinį, kuriame kalbama, kaip nukryžiuotas Jėzus savo Motiną Mariją patiki mylimam mokiniui apaštalui šv. Jonui, jis sakė, jog ir Jonas Paulius II savo pontifikato tarnystėje siekė būti panašus į tą „mylimą mokinį“, kuris kartu su Švč. M.Marija budėjo po kryžiumi Išganytojo kančios ir mirties laiku. Mirštančio Viešpaties žodžiai Marijai – „Moterie, štai tavo sūnus!“ ir apaštalui šv. Jonui – „Štai tavo Motina!“ buvo „ypač brangūs Jonui Pauliui II, nes, kaip evangelistas ir apaštalas, jis taip pat norėjo pasiimti Mariją į savo namus“. Velionio Popiežiaus pontifikato marijinis devizas („Totus tuus“) visiškai atspindi jo dvasinį ir mistinį patyrimą, kuris per Mariją buvo nukreiptas į Jėzų.

Benediktas XVI, kreipdamasis į gausius gedulingų pamaldų dalyvius, teigė, kad apmąstant šią „mūsų mylimo Popiežiaus“ patyrimą reikia žvelgti į Bažnyčios ateitį. Reikia žengti į priekį būnant drąsiais Kristaus skelbėjais ir liudytojais bei likti ištikimiems Evangelijai trečiajame tūkstantmetyje. Kitas Jono Pauliaus II nuolat skambėjęs raginimas: „Dosniai kartu darbuotis, kad žmonija būtų solidaresnė, dirbtų dėl taikos ir stiprintų viltį“, „Tegul mūsų akys visada būna nukreiptos į Kristų, tą patį vakar, šiandien ir visados, kuris tvirtai veda savo Bažnyčią“, baigė savo homiliją popiežius Benediktas XVI.

Visiška ištikimybė ir besąlyginis atsidavimas

Vertinama, kad daugiau kaip 100 tūkstančių tikinčiųjų buvo susirinkę į Šv. Petro aikštę maldos budėjimui ir apmąstymams sekmadienio, balandžio 2-osios, vėlų vakarą, kaip tik tą dieną, kai lygiai prieš metus popiežius Jonas Paulius II „sugrįžo į Tėvo namus“. Lotyniškai kalbėtai rožinio maldai iš savo darbo kambario vadovavo popiežius Benediktas XVI, o slėpinių mąstymai buvo skaitomi pagal Jono Pauliaus II apaštališkąjį laišką „Rosarium Virginis Maria“. Tuo metu tiesioginis televizijos tiltas palydoviniu ryšiu Vatikaną buvo sujungęs su Krokuva, Jono Pauliaus II kunigiškos ir vyskupiškos tarnystės miestu, kuriame minios maldininkų taip pat dalyvavo maldingame budėjime kartu su naujuoju savo ganytoju kardinolu S.Dzivišu.

21.37 val. vietos laiku, Jono Pauliaus II mirties valandą, Šv. Petro aikštėje sugaudus varpams, o susirinkusiems maldininkams rankose laikant degančias žvakes, prie Apaštališkųjų rūmų lango pasirodęs Benediktas XVI vėl kreipėsi į budėjimo dalyvius, primindamas savo pirmtako evangelinį gyvenimo liudijimą. Pasveikinęs visus Romoje ir Krokuvoje, jis pažymėjo, kad, nepaisant prabėgusių metų nuo Dievo tarno Jono Pauliaus II mirties, jo atminimas tebėra nepaprastai gyvas, ką patvirtina visame pasaulyje minėtos metinės reikšmingais renginiais ir liturginėmis celebracijomis. „Jis toliau lieka mūsų protuose ir mūsų širdyse, jis toliau skelbia mums savo meilę Dievui ir žmogui; jis toliau įkvepia visiems, ypač jauniems žmonėms, entuziazmą gėriui ir drąsai sekti Jėzų Kristų ir Jo mokymą“, – kalbėjo Popiežius.

Savo didžiojo pirmtako išskirtinę tarnystę Šventasis Tėvas apibendrino dviem žodžiais – „ištikimybe“ ir „atsidavimu“. Tai iš tikrųjų buvo „visiška ištikimybė Dievui ir besąlyginis atsidavimas Visuotinės Bažnyčios ganytojo misijai“, aiškino popiežius Benediktas XVI. Ši ištikimybė ir atsidavimas tapo dar akivaizdesnis ir įtikinamesnis Jono Pauliaus II paskutiniais gyvenimo mėnesiais, kai jis savo sunkia liga ir fiziniais kentėjimais savitai įprasmino tai, apie ką buvo rašęs 1984 metų apaštaliniame laiške „Salvifici Doloris“ apie krikščioniškosios kančios prasmę. „Kančia pasaulyje egzistuoja tam, kad išlaisvintų meilę, kad pažadintų meilės darbus artimui, kad perkeistų visą žmonių civilizaciją į meilės civilizaciją“, – citavo Benediktas XVI savo pirmtako dokumentą.

Taigi Jono Pauliaus II drąsiai išgyventa liga leido kiekvienam būti dėmesingesniam žmogiškajam skausmui, ne tik fiziniam, bet ir dvasiniam. Savo asmeniniu liudijimu jis kančiai suteikė naują orumą ir vertę, „parodydamas, jog žmogus yra vertingas ne dėl savo gebėjimų ar išvaizdos, bet dėl pačio savęs, nes buvo Dievo sukurtas ir mylimas“. Jonas Paulius II per visą pontifikatą to mokė pasaulį darbais ir veiksmais, pabrėždamas, kad susitikimas su Kristumi ir Išganytojo priėmimas į savo širdį ne tik nesumenkina žmogiškosios esmės, bet ją dar labiau praturtina ir visą gyvenimą daro dar nuostabesnį.

Būtent dėl artėjimo prie Dievo maldoje, kontempliacijoje, meilėje tiesai ir grožiui, „mūsų mylimas Popiežius gebėjo kiekvienam būti artimas pakeleivis šioje žemiškoje kelionėje, jos varguose ir džiaugsmuose, tapdamas autoritetingu patarėju netgi tiems, kurie yra nutolę nuo krikščioniškojo tikėjimo, sakė Benediktas XVI. Jis pabrėžė, kad Jono Pauliaus II mirties pirmųjų metinių minėjimas skatina sugrįžti prie jo palikto dvasinio paveldo, skatina ieškoti tos Tiesos, kuri „viena gali patenkinti mūsų širdis“. Šventasis Tėvas linkėjo visiems „nebijoti sekti Kristų“ ir drąsiai skelbti Evangeliją, kuri žmoniją daro broliškesnę ir solidaresnę, kartu melsdamas Jono Pauliaus II paramos „iš dangaus“ šioje atsakingoje kelionėje. Laimindamas visus, popiežius Benediktas XVI ypač savo pirmtako tautiečius kvietė išsaugoti Jono Pauliaus II brangų atminimą ir „likti stipriems tikėjime“.

Plačiai atverti duris Kristui

Apie prieš metus mirusio savo pirmtako neaprėpiamą dvasinį paveldą ir paskutiniųjų gyvenimo dienų prasmingumą popiežius Benediktas XVI kalbėjo ir per susitikimą su maldininkais balandžio 2 dienos šventadienio „Viešpaties Angelas“ maldą. Pavadinęs Jono Pauliaus II žemiškąjį gyvenimą „tikėjimo, vilties ir meilės piligrimyste, kuri paliko gilų pėdsaką Bažnyčios ir žmonijos istorijoje“, Šventasis Tėvas sakė, jog jo paskutinės kančios ir mirtis „buvo tarsi Velykų tridienio prailginimas“. Jonas Paulius II, iki tol kasmet vadovavęs tradiciniam Didžiojo penktadienio Kryžiaus keliui Koliziejuje, paskutinį kartą dėl silpnėjančios sveikatos jau nebegalėjo dalyvauti. Jis sekė maldos eigą televizoriaus, pastatyto jo privačioje koplyčioje, ekrane, kaip paprastai rankose laikydamas kryžių, kurį anksčiau nešdavo per Kryžiaus kelio ceremoniją.

Kiekvienais metais mąstymus šioms apeigoms Romos Koliziejuje parašydavo Popiežiaus paprašytas Bažnyčios hierarchas ar kitas tikėjimui nusipelnęs asmuo. Paskutiniajam Kryžiaus keliui, taip pat Šventojo Tėvo paprašytas, mąstymus parašė tuometinis Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Šie prasmingi skaitiniai Jono Pauliaus II pageidavimu buvo skaitomi ir meldžiantis prie ligonio patalo paskutinėmis jo gyvenimo valandomis. Popiežius Benediktas XVI priminė, kad velionis Šventasis Tėvas jau nebegalėjo ištarti velykinio sveikinimo „Urbi et orbi“ ir tik gestu palaimino į Šv. Petro aikštę užplūdusią maldininkų minią. „Tai buvo skaudžiausias ir jautriausias jo mums paliktas palaiminimas“, bet kartu jis paliudijo apsisprendimą „įvykdyti misiją iki galo“.

Pasidalijęs šiais jaudinančiais prisiminimais, kuriuos prieš metus sukrėstas išgyveno visas krikščioniškasis pasaulis, Benediktas XVI vėl perėjo prie savo pirmtako epochinio pontifikato vertinimų. Jis pažymėjo, kad tiksliausiai jo reikšmę apibūdina žodžiai, kuriuos Jonas Paulius II išsakė netrukus po išrinkimo į apaštalo Petro sostą 1972 m. spalio 22 d.: „Plačiai atverkite duris Kristui“. Ir šį kvietimą tuometinis Šventasis Tėvas pats įkūnijo, ypač daugiau nei 100 apaštalinių kelionių, kuriose susitiko su daugybe pačių įvairiausių žmonių, jiems visiems pirmiausia skelbdamas Kristų, „vienintelį kiekvieno asmens ir visos žmonijos Išganytoją“. Šis jo mokymas, kaip ir gyvenimas bei pati mirtis buvo „darnus tikėjimo liudijimas, kuris palietė daugybės geros valios žmonių širdis“, sakė popiežius Benediktas XVI, melsdamas Dievo Motiną, kad ji padėtų išsaugoti ir branginti tą Jono Pauliaus II mums paliktą dvasinį turtą.

Nepailstantis vilties ir taikos pranašas

Popiežiaus Jono Pauliaus II mirties pirmųjų metinių minėjimui įžangą faktiškai davė kovo 30 dieną Vatikano didžiojoje audiencijų salėje vykusi naujo biografinio filmo „Karolis, Popiežius, išlikęs žmogumi“ („Karol, un Papa rimasto uomo“) peržiūra, kurioje kartu su aštuoniais tūkstančiais žmonių dalyvavo ir popiežius Benediktas XVI. Italų režisieriaus Džiakono Batiato sukurtas televizijos filmas atpasakoja antrąją Jono Pauliaus II gyvenimo dalį po išrinkimo Popiežiumi. Tas pats režisierius netrukus po Šventojo Tėvo mirties buvo sukūręs ir pirmąjį filmą „Karolis, žmogus, kuris tapo Popiežiumi“ apie Karolio Vojtylos jaunystę bei dvasinę tarnystę Krokuvoje. Abiejuose filmuose pagrindinį Popiežiaus vaidmenį atliko žymus lenkų aktorius Piotras Adamčikas.

Po filmo peržiūros popiežius Benediktas XVI padėkojo kūrėjams už talentingą jo pirmtako pagrindinių apaštalinės tarnystės momentų pavaizdavimą. Šventasis Tėvas sakė, kad jam ypač įsiminė scena, kai Jonas Paulius II tėviškai apkabina Motiną Teresę iš Kalkutos, su kuria jį „vienijo intymi dvasinė darna“. Popiežius Benediktas XVI taip pat paminėjo siaubingo įvykio 1981 m. gegužės 13 d. parodymą, kai teroristo šūviais buvo pasikėsinta į Jono Pauliaus II gyvybę. Visoje filmo eigoje „išryškėja nepailstančio vilties ir taikos pranašo figūra, kuris keliavo žemės takais kiekvienam skelbdamas Evangeliją“.

Čia pat prisimena įtikinami velionio Popiežiaus žodžiai, kuriais jis „pasmerkė totalitarinius režimus, žudančią prievartą ir karą“, sakė Benediktas XVI. Jis taip pat akcentavo paguodos ir vilties žodžius, kuriuos Jonas Paulius II skyrė konfliktų ir dramatiškų terorizmo išpuolių aukoms, drąsius žodžius, kuriais buvo sukritikuota vartotojiška visuomenė ir hedonistinė kultūra bei kitos šiandieninės socialinės ydos. Savo pastabas apie filmą Šventasis Tėvas baigė malda, prašydamas, kad „mylimas Popiežius lydėtų mus iš aukštybių, padėdamas gauti Viešpaties malonę likti tokiais ištikimais savo misijai, koks buvo jis“.

Reuters nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“