Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Neblėstantis Jono Pauliaus II atminimas

Popiežius Benediktas XVI taria kilnius žodžius apie savo pirmtaką

Mindaugas BUIKA

Tūkstančiai maldininkų iš viso pasaulio eina aplankyti popiežiaus Jono Pauliaus II kapo Vatikano Šv.Petro bazilikos kriptoje

Milijonams krikščionių tėvynėje Lenkijoje ir visame pasaulyje praėjusią savaitę pažymint popiežiaus Jono Pauliaus II mirties pirmąsias metines, ypatingo dėmesio susilaukė šiam tikslui skirtos liturginės apeigos, kurioms vadovavo velionio įpėdinis popiežius Benediktas XVI, ir kiti maldingi renginiai Vatikane. Balandžio 2-3 dienomis į Šv. Petro aikštę susirinkę dešimtys tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio pagerbė 2005 m. balandžio 2-osios vakarą mirusio Šventojo Tėvo atminimą ir gaudė dažnais plojimais pertraukdami kiekvieną Benedikto XVI homilijos žodį, prisimindami jo, tuomet Kardinolų kolegijos dekano kardinolo Jozefo Ratcingerio, įspūdingas mintis, išsakytas per Jono Pauliaus II laidotuves.

Paminėjo popiežiaus Jono Pauliaus II mirties metines

Kazimieras Dobkevičius

Kauno Arkikatedroje Bazilikoje į tikinčiuosius žvelgė didžiulis prieš metus mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II portretas

Sekmadienį, balandžio 2 dieną, Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, priešais pagrindinį altorių, papuoštas gėlių puokštėmis į tikinčiuosius žvelgė didžiulis prieš metus mirusiojo popiežiaus Jono Pauliaus II portretas. Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo Kauno Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. Evaldas Vitulskis, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Aurelijus Žukauskas, dvasios tėvas kun. Renato Abeni, klierikai. Arkikatedra pilnutėlė tikinčiųjų, dar kartą atėjusių pagerbti buvusį tikėjimo šviesulį popiežių Joną Paulių II.

Kryžiaus kelio apmąstymai Švč. Trejybės bažnyčioje

Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Renato Abeni su klierikais apmąsto Kryžiaus kelią

Kovo 31-ąją Kaune, Švč. Trejybės bažnyčioje, Kunigų seminarijos klierikai rinkosi apmąstyti Kryžiaus kelią ir išgyventi tą didžiulį pasiaukojimą dėl visos žmonijos išganymo. Artėjanti Prisikėlimo šventė – šv. Velykos norom nenorom kiekvieną žmogų priverčia susimąstyti apie savo asmeninį gyvenimą, ryšį su Dievu, apsivalyti nuo blogų minčių, labiau pažinti Bažnyčios mokymą, laikytis visuotinės tikinčiųjų konstitucijos – Dekalogo.

Sakralinės vertybės – kamerinėje erdvėje

Bronius VERTELKA

Bažnytinių vertybių parodos atidaryme dalyvavo (iš kairės): Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė ir Panevėžio vicemeras Petras Luomanas

Pasistengė muziejininkai

Kada kas nors daroma nuoširdžiai, rezultatas būna tikrai patrauklus. Tuo įsitikini apsilankęs Panevėžio kraštotyros muziejuje. Vienoje jo salių kovo 30-ąją atidaryta bažnytinių vertybių paroda, skirta Panevėžio vyskupijos 80-mečiui. Rengti ją geranoriškai padėjo visos Panevėžio bažnyčios. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas paskolino iškilių dvasininkų portretų ir nuotraukų. Visos vertingos bažnytinės vertybės, surinktos Panevėžyje, anksčiau nebuvo eksponuotos.

Neveidmainiškas „Hosana“

Verbų sekmadienį žmonės tradiciškai plūstelėja į bažnyčias. Daugelis jų skuba atlikti velykinę išpažintį. Kai vinguriuoja nemažos eilės prie klausyklų, tuomet kai kurie susivėlinę į Eucharistijos aukos šventimą penitentai kartais ne be pagrindo su tam tikra įtampa gali sau pagalvoti: „Ar dar suspėsiu prie klausyklos langelio prieiti? O gal kunigas, nebaigęs visų laukiančiųjų išpažinčių klausyti, netikėtai atsistos ir atsiprašydamas sakys, kad jam būtina eiti šv. Mišias aukoti...“

Degeneratyvėjimas

Petras KATINAS

Dar 1988 metais, kai visoje sovietinėje imperijoje prasidėjo bruzdėjimai, ypač inteligentijos sluoksniuose, ir netgi pasigirdo reikalavimų panaikinti SSKP visagalybę bei vienvaldystę, Ukrainos rašytojas Vladimiras Drozdas rašė, jog tokie žmonės puikiai žino, kad partiniai nomenklatūrininkai valdžios taip lengvai neatiduos. „Kadangi visi mes jaučiam už nugaros jų alsavimą, jų įtemptą vilkišką žvilgsnį. Negana to, kiekvieną, kuris šiandien pasisako už visuomenės atsinaujinimą, kurio siela dar gyva, jie tuoj pastebi ir sudarinėja jų sąrašus, nes dar „ateis mūsų laikas“, – rašė V.Drozdas.