Atnaujintas 2006 balandžio 7 d.
Nr.27
(1427)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Svečiai iš Anglijos

Kovo 18 dieną Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje lankėsi svečiai iš Anglijos – sutuoktiniai Michele ir Peter Moran, kurie savo šalyje yra įkūrę Siono bendruomenę, užsiimančią evangelizacine veikla. Dabar ši šeima keliauja po įvairius kraštus, skaito paskaitas apie evangelizaciją. Svečiai seminaristams vedė seminarą apie evangelizaciją ir kultūrą. M. Moran atkreipė dėmesį, kad kunigams svarbu skaityti laiko ženklus, įsižiūrėti ir suprasti pasaulio gyvenimo tendencijas, konkrečiai išsakyti Bažnyčios požiūrį ir atsiliepti į iššūkius. Prelegentė aptarė dabartinių laikų Europos situaciją, iškėlė pagrindines problemas: nedarbą, mažą gimstamumą, masinę migraciją, neproporcingą ekonomikos vystymąsi, nacionalizmo apraiškas, susijusias su smurtu. Seminaristai grupelėse taip pat diskutavo apie pasikeitimus Europoje, apie galimybes teigiama linkme nukreipti vykstančius pokyčius, apmąstė dabartinę Lietuvos padėtį, Nepriklausomybės metais nueitą valstybės kelią, aptarė Europos plėtros viziją.

Paskaitininkė apžvelgė ir padėtį buvusiose sovietinėse Rytų Europos valstybėse, kurios siekė laisvės, vylėsi, kad politinės padėties pakitimas automatiškai atneš tvarką, kils pragyvenimo lygis, sustiprės tik pogrindyje galėjęs reikštis krikščioniškumas. Šiuo atžvilgiu, anot M. Moran, kone svarbiausias Bažnyčios uždavinys – atgaivinti Europos krikščioniškąją sielą, sutvirtinti tapatybę. Žmones reikėtų mokyti žvelgti į ateitį, o iš praeities mokytis ir pritaikyti gerus dalykus. Šiandien, anot lektorės, žmonės gyvena taip, tarsi Dievo jų kasdienybėje nebūtų. Kartu ji akcentavo, kad už ateitį esame kiekvienas atsakingas, kad savo aplinkoje turime rūpintis ne vien ekonomine gerove, bet taip pat ir vienybe. Diskutuota, ar šiandieninis žmogus Europoje, o ir Lietuvoje jaučiasi saugus, kaip reikėtų suvokti savo, kaip europiečio, tapatybę ir kaip ji veikia mus – Bažnyčios narius. Diskusijose klierikai pasidalijo asmeniniais išgyvenimais, prieita prie išvados, kad svarbu netapti uždariems, izoliuotis nuo aplinkos ir vykstančios kaitos tiek politiniuose reikaluose, tiek visuomeniniame, kultūriniame bei religiniame gyvenime. Analizuojant Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą akcentuota, kad mūsų šalies augimui daug padėjo užsienyje gyvenantys tautiečiai, taip pat kiti įvairių šalių žmonės, prisidėję ne tik prie gerovės kūrimo, bet ir nešę viltį, skatinę veikti, imtis iniciatyvos.

M. Moran pristatė popiežiaus Jono Pauliaus II dokumentą Ecclesia in Europa, akcentavo Šventojo Tėvo iškeltą skelbimo ir katechezės svarbą dabarties gyvenime, kartu dar išsamiau paaiškino kerygmos, liturgijos ir diakonijos temas, pateikė pavyzdžių iš Anglijos Bažnyčios sielovados. Seminarijos auklėtiniai mąstė, ką mes išgyvename būdami bendruomenės nariai, ko reikėtų, kad skelbimas taptų veiksmingas, kaip dar džiaugsmingiau galėtume švęsti ir tarnauti, drauge ieškota naujų evangelizavimo būdų. Konferencijos vedėja akcentavo, kad tarnavimas neturėtų virsti grynai socialine veikla, užstojančia patį skelbimą, kuris visuomet turi išlikti svarbiausiu. Paminėta, kad evangelizacijos darbą reikia dirbti atsižvelgiant į kultūros specifiką, stengiantis kūrybingai panaudoti jos matmenis, vesti žmones nuo tradicinio tikėjimo bei žinojimo į asmeninį tikėjimą ir įsitikinimą. Taip pat prelegentė seminaristams pristatė vieną tyrimą, kurio metu apklausti jauni žmonės kalbėjo apie tai, ko viliasi iš Bažnyčios. Dauguma jų Bažnyčioje norėtų matyti autentiškumą, didesnį bendruomeniškumą, atvirumą. Aptartos ir Bažnyčios bei žiniasklaidos bendradarbiavimo galimybės.

Būsimiesiems kunigams M. Muran linkėjo iš naujo atrasti Sekminių dvasią, nuolat globoti ir lydėti žmones tikėjimo kelyje, dažnai asmeniniu pavyzdžiu liudyti meilę ir tarnystę, taip pat neužmiršti ieškoti kūrybingų būdų, leidžiančių kuo arčiau prieiti prie žmonių, žiūrėti į Bažnyčią iš ateities perspektyvų, neišleidžiant iš akių jos misijiškumo bei naudotis pačiu Jėzaus gyvenimo ir apaštalavimo modeliu.

Justas Jasėnas

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija