Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„Visų turkmėnų tėvo“ išsidirbinėjimai

Petras KATINAS

Turkmėnijos prezidentas Saparmuratas Nijazovas

Matydamas, kad buvęs „vyresnysis brolis“ Rusijos prezidentas pradėjo naudoti energetinius resursus, pirmiausia dujas, kaip politinio spaudimo ir šantažo įrankį, tuo nusprendė pasinaudoti ir Turkmėnijos prezidentas, pasiskelbęs „visų turkmėnų tėvu“ – „Turkmėnbaši“. Vasario pabaigoje Rusijos „Gazprom“ šefas A.Mileris aplankė Turkmėnijos prezidentą Saparmuratą Nijazovą. Tuo pačiu metu „Turkmėnbaši“ paskyrė ir audienciją Ukrainos kuro ir energetikos ministrui Ivanui Plačkovui. Dar daugiau, S.Nijazovas pareiškė, kad pasirengęs parduoti dujas Pakistanui. Šitaip „visų turkmėnų tėvu“ pasiskelbęs feodalas aiškiai provokuoja Rusiją ir Ukrainą aršiau konkuruoti dėl turkmėniškų dujų. Iš pradžių jo tikslas yra padidinti dujų kainą po 100 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Rusijos monopolininkas, „Gazprom“ vadovas A.Mileris pasiūlė S.Nijazovui savo pagalbą įsisavinant ir įrengiant naujus dujų telkinius, esančius Kaspijos jūros šelfe. Už tai A.Mileris pareikalavo iš S.Nijazovo garantuoti turkmėniškų dujų tiekimą pagal anksčiau pasirašytas sutartis. Tai yra 60-70 mlrd. kubinių metrų dujų 2007-aisiais, 63-73 mlrd. kubinių metrų 2008-aisiais ir po 70-80 mlrd. kubinių metrų kasmet nuo 2009 iki 2028 metų.

Pažymėtina, kad Turkmėnijos naftos ir dujų ministras vasario viduryje susitikime su savo kolegomis iš Afganistano, Pakistano ir Indijos svarstė magistralinio dujotiekio Iranas-Indija per Afganistano ir Pakistano teritoriją statybos klausimus. Kalbama apie dujų tiekimą Pakistanui iš Dovletabado baseino, iš kurio perka dujas „Gazprom“ ir „Naftogaz“ – iš Ukrainos. Turkmėnijos valdžia teigia, kad tarptautiniai ekspertai nustatė, jog Dovletabado baseine esančios dujų atsargos daugiau kaip du kartus viršija anksčiau skelbtus duomenis ir vertinami 4,5 trilijonų kubinių metrų. Tačiau „Gazprom“ atstovai nesutinka su tokiais vertinimais.

Turkmėnijos valdovas, gąsdindamas rengimusi statyti dujotiekį į Indiją, šiuo argumentu nori įtikinti Rusiją ir Ukrainą rimtai žiūrėti į būsimą turkmėniškų dujų kainų padidinimą mažiausiai iki 100 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Šiais metais Turkmėnija numato eksportuoti 78 mlrd. kubinių metrų dujų į Rusiją, Ukrainą ir Iraną. Pernai turkmėniškų dujų eksportas sudarė 55 mlrd. kubinių metrų. Todėl naujo pirkėjo – Pakistano – atsiradimas aiškiai paaštrins konkurenciją. Tiesa, „Turkmėnbaši“ nedrįso pasipriešinti Maskvai ir faktiškai nebetiekia dujų Ukrainai. Kaip teigia Rusijos laikraštis „Komersant“, šiemet Turkmėnija parduos dujas tiktai per Rusijos „Gazprom“ padalinį „Gazeksport“.

Tuo metu, kai S.Nijazovas dėl dujų šokdina jų pirkėjus, savo tėvonija paverstoje Turkmėnijoje jis elgiasi kaip tikras viduramžių feodalas. „Visų turkmėnų tėvo“ sugalvotas „nacionalinių prioritetų projektas“ savo neregėtu radikalizmu pribloškė netgi „tėvo“ gerbėjus Rusijoje. Jis nusprendė nebemokėti pensijų 100 tūkstančių Turkmėnijos pensininkų. Tai yra trečdaliui visų šalies pensininkų. O likusiems 200 tūkstančių pensijas gerokai sumažino. Matyt, nusprendė, kad turkmėnų pensininkai, gaudami 10-80 dolerių pensijas, gyvena pernelyg gerai.

Pagal naująjį S.Nijazovo dekretą, visiškai nutraukiamas pensijų mokėjimas invalidams, buvusiems kolchozininkams ir kitiems pagyvenusiems žmonėms. Bet ir to „visų turkmėnų tėvui“ dar maža. Jis įsakė grąžinti anksčiau išmokėtų „per didelių pensijų“ dalį. Taigi turkmėnų pensininkai, pasirodo, dar yra skolingi (!). Tiesa, mainais „turkmėnų tėvas“ sugalvojo dar vieną būdą, kaip pensininkams išgyventi ir nemirti badu. Paskelbė, kad pensininkus privalo išlaikyti jų vaikai. O kas jų neturi, tai privalo atiduoti valstybei savo būstus, namus bei butus ir vykti į senelių namus – numarinimui. Pasaulio informacijos agentūros skelbia, kad turkmėnų seneliai, sužinoję, jog „tėvo“ nurodymu liko be jokių išgyvenimo šaltinių, masiškai ėmė mirti nuo infarkto tiesiog socialinio aprūpinimo skyrių koridoriuose. Pranešama, kad visi morgai tiesiog perpildyti.

Įdomu, jog šis „Turkmėnbaši“ sugalvotas pagyvenusių žmonių marinimo įstatymas palietė daugybę rusų tautybės žmonių. Ypač tų, kurie atvyko į Turkmėniją paskutiniaisiais SSRS egzistavimo metais, nes kitose buvusios Sovietų Sąjungos vietose jų įgytas darbo stažas nepripažįstamas. Todėl keista, kad nei oficialūs Rusijos pareigūnai, nei didžioji Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, vos ne kasdien šaukianti apie rusų teisių „pažeidimus“ Baltijos šalyse, nė žodžiu neprimena to, jog jų tėvynainius V.Putino bičiulis S.Nijazovas nusprendė marinti badu.

© 2006 „XXI amžius“