Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Neįgalieji ieško erdvių

Benjaminas ŽULYS

Kauno mieste bei rajone yra 718 oficialiai Kauno darbo biržoje užregistruotų neįgaliųjų, nors jų šiame regione yra gerokai daugiau. Kai kurie jų turi vienokį ar kitokį darbą, ūkininkauja, kitaip verčiasi, todėl į Darbo biržą jie neskuba. Yra ir visai nepajėgių dirbti, tad tokie į Darbo biržos įskaitą nepriimamai, nes jiems čia nieko nebus pasiūlyta, jie nieko negalės dirbti.

Yra dar, kaip sakoma, ir kita medalio pusė. Jau senokai, vos tik įsikūrus darbo biržoms, svarbiausias dėmesys buvo skiriamas sveikiems bedarbiams, jiems mokamos pašalpos, surandama vienokio ar kitokio darbo, organizuojami kursai ir pan. Tik neįgalieji iš dalies buvo primiršti. Tai šiek tiek galima paaiškinti tuo, kad tokių žmonių į darbą nenori priimti darbdaviai, nes neįgaliesiems reikia išskirtinesnių darbo ir socialinių sąlygų, be to, jie dažniau serga, o tai darbdaviui irgi nelabai tinka. Neįgalieji buvo tarsi antrarūšiai žmonės…

Nors ir dabar dar ne viskas gerai, bet jau šis tas daroma.

Apie neįgaliųjų aprūpinimą darbu, jų socialines garantijas, kitus rūpesčius buvo kalbėta Kauno neįgaliųjų draugijos skyriuje įvykusiame susitikime. Jis buvo skirtas Kauno neįgaliųjų verslo plėtros centro atidarymui. Čia buvo prisiminta, kad Lietuvoje prieš kurį laiką imtos kurti socialinės įmonės. Tai kol kas naujas ekonomikos reiškinys mūsų šalyje, o šiaip jis gerai žinomas ir praktikuojamas, turi ne vienerių metų patirtį Vakarų šalyse. Tai metodas, skatinantis kurti tam tikro tipo įmones, kuriose tenkinami darbdavio interesai, nes jis kuria savo verslą ir gauna valstybės pagalbą, o būtina sąlyga tokiai paramai gauti – į darbą priimti bedarbį. Tad socialinės įmonės yra efektyvi ekonominė priemonė, padedanti kovoti su nedarbu. Tokios įmonės sudaro sąlygas bedarbiams įsitraukti į prasmingesnį gyvenimą, į darbo rinką šiandieninėmis sąlygomis, o kalbant paprasčiau – užsidirbti sau duonos kąsnį.

Kai kurių žmonių įdarbinimas socialinėse įmonėse yra valstybės remiamas. Tarp kitų – ir neįgalieji. Darbdaviams skiriamos lėšos neįgaliųjų darbo vietoms steigti, jų darbo aplinkai, gamybos ir poilsio patalpų pritaikymui, gestų kalbos vertėjui apmokėti ir kt.

Plačiau tą dieną Kauno neįgaliųjų draugijoje buvo kalbėta apie minėtojo Neįgaliųjų verslo plėtros bendriją. Tai – Europos bendrijų Ikvel (Equal) projektas. Kaip sakė šio centro valdybos pirmininkas Pranas Milius ir draugijos Kauno skyriaus vadovas Ignas Mačiukas, šio projekto tikslas – tobulinti Lietuvoje teikiamas neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką ir verslumo skatinimo priemones bei skatinti jau pasiteisinusias. Jos turėtų būti įtraukiamos į valstybės politiką, valstybinių žinybų praktiką. Tam reikia išanalizuoti užsienio šalių patirtį, ten taikomus įstatymus. Dabar reikia teikti informacinę ir praktinę pagalbą neįgaliesiems, taip pat, kas yra labai svarbu, padėti jiems sukurti savo verslą, padėti jau gyvuojančioms jų įmonėms toliau plėtoti veiklą ar neįgaliesiems surasti darbo. Įgyvendinant šį projektą, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, o dabar – ir Kaune įkurta po vieną Neįgaliųjų verslo plėtros centrą. Kiekviename jų dirba po du konsultantus, iš kurių visų pusė yra neįgalūs. Jau sukurtos neįgaliųjų duomenų bazės, reikia rūpintis, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos kelti bei keisti kvalifikaciją. Kauno neįgaliųjų verslo plėtros centre neįgalieji, pasitelkus specialistus, bus supažindinami su verslo planavimu, finansų paieška, bankų teikiamomis paslaugomis, patalpų pritaikymu neįgaliesiems, pagalba ieškant informacijos internete, darbo teisės ypatumais, rinkodara, reklama. Bus pateikiami neįgaliųjų verslininkų geros praktikos pavyzdžiai, organizuojami susitikimai su tokiais verslininkais.

Projektą įgyvendina Lietuvos invalidų draugija, Valakapių reabilitacijos centras, Kauno technologijos universiteto regioninis inkubatorius, Šiaulių verslo inkubatorius, Socialinių tyrimų institutas. Be to, gyvuoja tarptautiniai partneriai iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Italijos, Vokietijos ir Suomijos.

Susitikime Kauno miesto mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas pastebėjo, kad dideliame mieste tokio centro seniai reikėjo ir pažadėjo jį miesto savivaldybės lėšomis paremti. Jis sakė, kad Dievui visi žmonės yra svarbūs, taip pat ir neįgalieji – šiems Aukščiausiojo pagalba ypač reikalinga.

Kauno darbo biržos specialistė sakė, kad vien pernai trumpesniam ar ilgesniam laikui buvo įdarbinta apie 300 neįgaliųjų. Darbo birža ir toliau rūpinsis neįgaliųjų įdarbinimu. O su šiuo centru bus palaikomi glaudūs ryšiai. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios klebonas kun. Tomas Karklys pašventino šį Kauno neįgaliųjų verslo plėtros centrą. Jis pasakė, kad dera padėkoti Viešpačiui už šią organizaciją. Drauge su K.Kuzminsku kun. T.Karklys perkirpo tradicinę juostelę.

Tiesa, centras įsikūręs kol kas vienoje patalpoje, bet ateityje jis turėtų išsiplėsti.

Pateikiame Lietuvoje gyvuojančių Neįgaliųjų verslo plėtros centrų adresus ir telefono numerius.

Vilniaus neįgaliųjų verslo plėtros centras: Šv. Mikalojaus g. 13, Vilnius LT–01133, tel./faksas (8-5)611221; Kauno – Gedimino g. 28, Kaunas LT–44319, tel./faksas (8-37) 324159; Klaipėdos – J.Zauerveino g. 12a, Klaipėda LT–92122; Šiaulių – Aušros al. 66a, Šiauliai LT–76233, tel./faksas (8 41) 595526; Panevėžio – Nevėžio g. 38, Panevėžys LT– 35107; Alytus–Vilties g. 34, Alytus LT–63210.

Kaunas

© 2006 „XXI amžius“