Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vilniaus forumas suerzino Maskvą

Petras KATINAS

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus priėmė JAV viceprezidentą Diką Čeinį

Praėjusią savaitę Vilniuje įvykęs Lietuvos ir Lenkijos prezidentų globojamas tarptautinis forumas „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ susilaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Kaip žinoma, šį tarptautinį renginį boikotavo Rusija ir neatsiuntė savo oficialaus atstovo, nors kvietimas buvo pasiųstas prezidentui V.Putinui. Be Lietuvos ir Lenkijos prezidentų, forume dalyvavo Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos, Gruzijos, Latvijos, Estijos ir Moldovos prezidentai bei Azerbaidžano premjeras. Tačiau didžiausio dėmesio susilaukė JAV viceprezidento Diko Čeinio dalyvavimas šiame tarptautiniame renginyje, o jo pasakyta kalba komentuojama visose didžiosiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse. D.Čeinis, kuris vertinamas kaip vienas svarbiausių dabartinės JAV užsienio politikos formuotojų, savo kalboje akcentavo, jog Rusija nukrypo nuo demokratijos, o savo gamtos turtus – energetinius resursus naudoja kaimyninėms valstybėms spausti bei kiršinti jas. JAV viceprezidentas pabrėžė, jog dabartinė Rusijos valdžia neteisėtai ir grubiai suvaržė žmogaus teises, pradedant nuo politinių partijų, žiniasklaidos, pilietinių organizacijų. Maskva D.Čeinio kalbą įvertino labai neigiamai, netgi kaip naujojo „šaltojo karo“ atnaujinimą. Be to, prilygino ją garsiajai V.Čerčilio kalbai Fultone 1946 metais, kai šis legendinis politikas pirmą kartą pavartojo žodžius „geležinė uždanga“, turėdamas galvoje tuometinę SSRS. Įtakingas Londono laikraštis „The Daily Telegraph“ D.Čeinio kalbą prilygino buvusio JAV prezidento R.Reigano kalbai, pasakytai jam viešint Berlyne 1987 metais, kada jis paragino tuometinį SSRS vadovą M.Gorbačiovą nugriauti Berlyno sieną. Sprendžiant iš aukštų Rusijos URM pareigūnų reakcijos, taip pat ir paties ministro S.Lavrovo, Vašingtonas siekia, kad liepos mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančiame Didžiojo aštuoneto susitikime jo dalyviai pakeistų savo poziciją Maskvos atžvilgiu ir vertintų V.Putino režimą kaip autoritarinį, naikinantį Rusijoje demokratijos likučius ir vykdantį grubaus spaudimo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu.

„Auksalio kupke“ – Varėnos krašto kūrėjų darbai

Rūta AVERKIENĖ

Varėnos krašto kūrėjai parodos „Auksalio kupkas“ atidaryme

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta Varėnos rajono kūrėjų darbų paroda „Auksalio kupkas“. Joje keturiasdešimt šeši įvairaus amžiaus autoriai iš įvairių Varėnos krašto kampelių: Merkinės, Musteikos, Grybaulios ir kitų – pristatė 250 austų, pintų, rištų, lipdytų iš molio, skobtų ir medžio, kaltų iš geležies meno dirbinių.

Paskaitos apie bažnytinės dailės lobius

Lekėčių (Šakių r.) Šv. Kazimiero bažnyčia Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Penkiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Birštone – kiekvieną mėnesį tuo pačiu metu, dažniausiai ketvirtosios savaitės trečiadienį – skaitomos paskaitos apie šalies sakralinį meną. Lietuvos dailės istorikų draugijos organizuoto paskaitų ciklo „Lietuvos dailės istorijos eskizai“ tikslas – supažindinti su pastarųjų metų bažnytinio meno tyrinėjimų atradimais. Kovą ir balandį Kauno arkivyskupijos muziejuje buvo kalbama apie šalies sakralinės dailės lobius.

Menininkui kaimas – kaip vanduo plaukikui

Bronius VERTELKA

Menininkas Kęstutis Krasauskas patenkintas gyvenimu kaime

„Jeigu ne dailė, kažin, gal šiandien valgyčiau kalinio duoną ar būčiau kokios nusikalstamos gaujos vadeiva“,- kalbėdamas su žurnalistu svarstė 37 metų profesionalus menininkas Kęstutis Krasauskas. Trijų L. Šepkos medžio drožėjų konkursų prizininkas, parodų šalyje ir užsienyje dalyvis apsistojo ir kuria provincijoje.

Krikščioniškas socialinis mokslas ir šiandieninė Lietuvos visuomenė

Kazimieras Dobkevičius

Konferencijos dalyviai (iš kairės): Ramūnas Garbaravičius, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Vytautas Landsbergis

Balandžio 29 dieną vyko konferencija „Krikščioniškas socialinis mokslas ir šiandieninė Lietuvos visuomenė“, kurią organizavo Tėvynės sąjungos Krikščioniškųjų demokratų frakcija (TS KDF) ir Konrado Adenauerio fondas.

TS pirmininkas opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, išreiškė viltį, kad konferencijoje deklaruotas teorines žinias pavyks perkelti į realybę. Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį į visuomenės sekuliarėjimo ir žmogaus nuvertinimo pavojus. Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas perdavė partijos pirmininko Valentino Stundžio sveikinimus. Jis sakė: „Meilė turi būti grąžinta į Lietuvos politinį gyvenimą, tačiau turime būti griežti tiems kurie, kaip Naujojo Testamento šventyklos prekeiviai, pardavinėja mūsų Tėvynę žaisdami net su nepriklausomybe“.

Partizanų suvažiavimas

Kazimieras Dobkevičius

Partizanų himną gieda Prisikėlimo apygardos vyrų ansamblis „Vidurnaktį nežuvę“

Tarptautinis žodynas aiškina, kad žodžiai „rezistencija“, „rezistentas“ – tai „pasipriešinimo judėjimas“, „pasipriešinimo judėjimo dalyvis“. Kokios priežastys sukėlė Lietuvos pasipriešinimą (rezistenciją) antrosios sovietų okupacijos metu? Galime atsakyti nedvejodami – Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvą sukėlė jos piliečių, siekusių išsaugoti tautinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, pasipriešinimą. Į pasipriešinimo kelią lietuviai žengė vedami patriotizmo, idealistinio ryžto ginti savo Tėvynę nuo užpuolikų, neatsižvelgiant į realų jėgų santykį. Daliai žmonių buvo svarbu gintis nuo raudonojo banditizmo – plėšikavimų ir teroro. Eiti į partizanus lietuvius skatino ankstesnės sovietinės okupacijos patirtis, parodžiusi, kad su sovietine valdžia neįmanoma sugyventi tiems, kurie siekė savo tautai nepriklausomybės, gerovės, sąžinės laisvės.

„Čia ir dabar“ – vienadienių Lietuva

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Knygos „Čia ir dabar“ viršelis

Šiemetinėje knygų mugėje buvo pristatytas naujas žymaus lietuvių prozininko, Nacionalinės premijos laureato Jono Mikelinsko politinis romanas „Čia ir dabar“, išleistas „Vagos“ leidyklos, sulaukęs knygos mylėtojų dėmesio. Įdomu buvo susitikti ir su pačiu rašytoju, gegužės pradžioje pradėjusiu 85-uosius metus, pasirinkusį aktyvų ir intensyvų gyvenimo būdą. Jo balta galva iš tolo švyti daugelyje renginių, jo žodis – protingas ir širdyje išnešiotas, tačiau tariamas nedažnai, tik tada, kai kas nors maloniai paprašo. Primerktos akys, regis, pastebi viską, kas vyksta aplinkui, kai namie, atsisėdus prie rašomojo stalo, sugula į knygų puslapius. Taigi skaitytojui net nekyla noras suabejoti tuo, kas tose knygose parašyta.

Ankstyvojo meninio ugdymo mokykla „Gimties muzika“ – kas tai?

Jolita Gumbytė-Mačiulskienė

Rimanto Dichavičiaus nuotrauka

Tik ką šventėme lietuviams brangią Motinos dieną. Žinome, kad nuo motinos priklauso vaiko ugdymas ir auklėjimas. Labai svarbus yra motinos ir kūdikio ryšys dar nėštumo metu. Tad nuo pat kūdikio buvimo motinos įsčiose prasideda jo rengimas gyvenimui. Tam motinoms padeda entuziastų J. ir V. Mačiulskių Marijampolėje įkurta mokykla.

Taip pavadintoje mokykloje pagrindinis dėmesys skiriamas tautinei kultūrai puoselėti ir skleisti, dvasinėms vertybėms, remiantis etnokultūros tradicijomis, senomis, laiko patikrintomis muzikavimo galimybėmis.

Anykščių šilelis – atgaiva sielai ir… skausmas

Algimantas Žižiūnas

Čia praėjo ne tankai, o vandalai

Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;

Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,

Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:

Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!

Taip 1858-1959 metais rašė lietuvių gamtos dainius, literatūros klasikas, vyskupas Antanas Baranauskas, kuris, sukūrė nepakartojamo grožio poemą gamtai „Anykščių šilelis“.

Pasivaikščiojimai su fotoaparatu

Šilelyje man tekę lankytis įvairiausiu metų laiku, nes ilgus metus gyvenau jo pašonėje. Žinau, kad į jį nuėjus su fotoaparatu, visada galima rasti gamtos įdomybių, savitumų. Arba vien tik palaimingos gamtos ramybės.

Kreivųjų veidrodžių labirinte

Petras KATINAS

Ar galima dovanoti tai, ko niekada neturėjai ir neturi? Daugiau nei keistas klausimas normaliam žmogui. Deja, įsijautęs į Lietuvos šeimininko vaidmenį „darbiečių“ vadas V.Uspaskichas, iškeikęs ir suniekinęs buvusį bendražygį, dabartinį Seimo vadovą Viktorą Muntianą, čia pat pareiškė dovanojąs jam Seimo Pirmininko postą! Nebeaišku, kaip vertinti tokias šnekas: ar kaip puolusio į nevilties balą oligarcho dar vieną nesąmonę, ar kaip įsitikinimą, kad būtent jo rankose yra visos virvutės, kuriomis jis tampo vadinamosios valdančiosios koalicijos lėles.