| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Anykščių šilelis atgaiva sielai ir skausmas Algimantas Žižiūnas
Miškan, būdavo, eini tai net akį veria; Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Taip 1858-1959 metais rašė lietuvių gamtos dainius, literatūros klasikas, vyskupas Antanas Baranauskas, kuris, sukūrė nepakartojamo grožio poemą gamtai Anykščių šilelis. Pasivaikščiojimai su fotoaparatu Šilelyje man tekę lankytis įvairiausiu metų laiku, nes ilgus metus gyvenau jo pašonėje. Žinau, kad į jį nuėjus su fotoaparatu, visada galima rasti gamtos įdomybių, savitumų. Arba vien tik palaimingos gamtos ramybės. Mintyse aidint poemos žodžiams, šią žiemą iš sostinės nuvykęs vėl vaikščiojau po jaunystėje pamiltą unikalų gamtos kampelį. Maloniai nuteikė miškininkų gražūs darbai pėstiesiems įrengti pažintiniai takai su šalia stovinčiais tvarkingais, giliai įkastais storais stulpais, ant kurių pritvirtintos lentelės su naudinga ir įdomia informacija apie vietovę, retos rūšies medžius, vaistinius augalus, upelius Ten, kur Šlavė įsilieja į Šventąją, gėrėjausi žmonių pastangomis iš sveikos patvarios medienos pastatytu gražiu tiltu iš rąstų, sutvirtintu piršto storio vinimis, varžtais arba kabėmis. Kad jo neįveiktų nė vienas keturkojis: nei pasikasyti sustojęs briedis, nei toną sveriantis profesionalus knislys šernas. Nutariau pasivaikščiodamas eiti iki Puntuko atgimstančiu paupiu, o atgal grįžti kitu taku. Jau už poilsio namų sutikau vaikščiojančių porelių, pavienių asmenų. Vieni mandagiai sveikinosi, kiti ne, nes susirūpinę bėgo tolyn nuo infarkto arba paprasčiausiai treniravosi, kvėpavo grynu oru. Susidarė įspūdis, kad jau dabar, kai miškas aidi nuo parskridusių paukščių paukštelių balsų, miestiečiai mėgsta lankytis gamtoje . O kiek poilsiaujančiųjų čia bus, kai ateis atostogų sezonas! Staiga visas pasigėrėjimas pasibaigė ties gražuolės Šlavės srauniąja vaga, įtekančia į Šventąją. Čia viskas atrodė lyg po tankų mūšio. Kadangi paskutiniai šios upės pakrantėse kariniai veiksmai vyko 1944 metais, tai nesunku suprasti, kad tai šiuolaikinių jaunų vandalų darbas. Negelbėjo nei storiausių vinių, varžtų, kabių sutvirtinimai. Užteko praeiti karingiems jaunuoliams ir tilto nebėra. Regis, tai vietinių anykštėnų darbas. Gal rimtiems skaitytojams anykštėnams būtų maloniau, jei aš klysčiau, o po išaiškinimo galėtų atsidusę sakyti: Ačiū Dievui, padarė ne vietiniai... Jei tai bus iš tiesų ne vietinių darbas, džiaugsiuosi su anykštėnais drauge miesto garbė apginta. Kas nubaus vandalus? Anykščių miškų urėdijos urėdas po telefoninio skambučio su miškininkais nuvyko į nurodytą vietą ir, kaip sakosi, buvo priblokšti padariniais. Šilelyje pernai buvo rūpestingai atliktas Anykščių regioninio parko ir Anykščių urėdijos bendras projektas: medieną davė urėdija, o darbus atliko regioninio parko žmonės. Padaryta žalos už maždaug 7-8 tūkstančius litų. Ankstesniais metais irgi yra buvę vandalizmo pasireiškimų. Tačiau šis atvejis ypatingas. Visai tikėtina, kad visų anykštėnų, poilsiautojų, miškininkų bei policijos sutelktomis pajėgomis bus išaiškinti nusikaltėliai, nes panašus vandalizmas ne kartą buvo išaiškintas. Anykščių rajono policijos komisaras Raimundas Razmislavičius mena vieną iš tų atvejų, kai Svėdasų girininkijos teritorijoje prieš porą metų buvo sulaikyti nusikaltimus miškui padarę jaunuoliai. Byla buvo atiduota teismui. Bet nusikaltėliai paskubėjo atlyginti gamtai padarytą žalą, ir byla buvo nutraukta. Kokia jiems bausmę reikėtų taikyti už Anykščių krašto pasididžiavimo A.Baranausko apdainuotojo šilelio nusiaubimą? Štai kaip panašiais atvejais buvo daroma Švedijoje: iš pradžių nusikaltėliui nukirsdavo pirštą, už pakartotinį nusikaltimą plaštaką, jei vėl tęsdavo nusikalstamą darbą ranką. Taip ilgiems dešimtmečiams, o gal ir šimtmečiams nusikaltimai šioje šalyje sumažėjo arba visai išnyko. Žinau, tuoj atsiras prieštaraujančiųjų mes gyvename ne viduramžių laikais, o demokratinėje visuomenėje! Žinome, būna ir žiauresnių nusikaltimų, o nusikaltėliams palyginti nieko... Juk viskas priklauso nuo jo didenybės teisėjo ir šiek tiek nuo įstatymo. Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |