Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vilniaus forumas suerzino Maskvą

Petras KATINAS

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus priėmė JAV viceprezidentą Diką Čeinį

Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino Vilniaus konferencijos – 2006 intelektualų forumo dalyvius

Praėjusią savaitę Vilniuje įvykęs Lietuvos ir Lenkijos prezidentų globojamas tarptautinis forumas „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ susilaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Kaip žinoma, šį tarptautinį renginį boikotavo Rusija ir neatsiuntė savo oficialaus atstovo, nors kvietimas buvo pasiųstas prezidentui V.Putinui. Be Lietuvos ir Lenkijos prezidentų, forume dalyvavo Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos, Gruzijos, Latvijos, Estijos ir Moldovos prezidentai bei Azerbaidžano premjeras. Tačiau didžiausio dėmesio susilaukė JAV viceprezidento Diko Čeinio dalyvavimas šiame tarptautiniame renginyje, o jo pasakyta kalba komentuojama visose didžiosiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse. D.Čeinis, kuris vertinamas kaip vienas svarbiausių dabartinės JAV užsienio politikos formuotojų, savo kalboje akcentavo, jog Rusija nukrypo nuo demokratijos, o savo gamtos turtus – energetinius resursus naudoja kaimyninėms valstybėms spausti bei kiršinti jas. JAV viceprezidentas pabrėžė, jog dabartinė Rusijos valdžia neteisėtai ir grubiai suvaržė žmogaus teises, pradedant nuo politinių partijų, žiniasklaidos, pilietinių organizacijų. Maskva D.Čeinio kalbą įvertino labai neigiamai, netgi kaip naujojo „šaltojo karo“ atnaujinimą. Be to, prilygino ją garsiajai V.Čerčilio kalbai Fultone 1946 metais, kai šis legendinis politikas pirmą kartą pavartojo žodžius „geležinė uždanga“, turėdamas galvoje tuometinę SSRS. Įtakingas Londono laikraštis „The Daily Telegraph“ D.Čeinio kalbą prilygino buvusio JAV prezidento R.Reigano kalbai, pasakytai jam viešint Berlyne 1987 metais, kada jis paragino tuometinį SSRS vadovą M.Gorbačiovą nugriauti Berlyno sieną. Sprendžiant iš aukštų Rusijos URM pareigūnų reakcijos, taip pat ir paties ministro S.Lavrovo, Vašingtonas siekia, kad liepos mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančiame Didžiojo aštuoneto susitikime jo dalyviai pakeistų savo poziciją Maskvos atžvilgiu ir vertintų V.Putino režimą kaip autoritarinį, naikinantį Rusijoje demokratijos likučius ir vykdantį grubaus spaudimo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu.

Beje, Vilniaus konferencijoje dalyvavę svečiai iš Rusijos buvęs V.Putino patarėjas ekonomikos klausimais A.Ilarionovas, garsus žurnalistas A.Kiseliovas ir buvęs ryškus demokratinio judėjimo Rusijoje veikėjas Maskvos humanitarinio instituto rektorius V.Afanasjevas savo šalies atžvilgiu dar griežtesni nei JAV viceprezidentas. Jų nuomone, V.Putinas uždėjo sunkius pančius ne tik demokratijai Rusijoje, bet naudodamasis proga per energetiką ima diktuoti politines sąlygas visai Europai.

Artimiausiuose laikraščio numeriuose pateiksime platesnę informaciją apie Vilniaus konferenciją ir jos dalyvių išreikštas mintis, kurios sukėlė Maskvos įtūžį. Kremliui ypač nepatiko Lietuvos prezidento V.Adamkaus pasiūlymas įsteigti Europos demokratijos fondą, kuris galėtų padėti Europos Sąjungos kaimynams kurti demokratiją. Šiai V.Adamkaus idėjai pritarė ir Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis bei Ukrainos ir Gruzijos prezidentai.

© 2006 „XXI amžius“