|
Kitokia veikla su talka
Algimantas ZOLUBAS
Kai dėl areštuotų sąskaitų Kito pasirinkimo leidinys Baltijos kelias apimtimi pastebimai sulyso, visuomenė sunerimo: įvertino leidinio svarbą per netektį (gerai, kad ne visišką). Dažnai taip būna, kad tik po netekčių įvertiname tai, kas buvo gera ir reikalinga.
Dėl Kito pasirinkimo ir leidinio Baltijos kelias esmės ir reikšmės nesuvokimo kai kam pasirodė, kad kitas (gal kitoks?) pasirinkimas tarsi nereikalingas, nes veikia demokratinis valstybės valdymo mechanizmas, jog visuomenei atstovauja visas partijų spektras, kuris pajėgus ne tik atstovauti visuomenei, bet ir išspręsti visas jos problemas. Tokią nuostatą teko išgirsti ir iš kai kurių nekairuoliškų partijų vadovų, nors nepartinė patriotiška veikla jokiu būdu nesikerta su idealistinių partijų nuostatomis; joms gali padėti, veikti žymiai plačiau ir giliau, nei veikia partijos. Kita vertus, ar gali atstovauti visuomenei du procentai partijose esančiųjų, juolab kad tos partijos dažniausiai kurpiamos ne tautos ir jos valstybės idealų puoselėjimo ir tvirtinimo tikslais, o vartotojiškų interesų, valdžios siekio pagrindu? Tik dešimtmečius ir šimtmečius veikiančios demokratijos šalyse, kur išugdyta ir sutelkta tikrųjų vertybių pagrindu pilietinė visuomenė, partijų visavertis atstovavimas pasiteisina.
Balandžio 22 dieną vykusioje Lietuvos Sąjūdžio (LS) ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos bendroje konferencijoje LS garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis išsakė nuostatą, kad reikia naujo nepartinio sąjūdžio. Ar ne tokio sąjūdžio šauklys yra Kitas pasirinkimas?
Laiške Baltijos kelio redakcijai teisininkas iš Amerikos Povilas Žumbakis rašo: Jei Kitas pasirinkimas taps politine partija, tuo baigsis ir jūsų įtaka tautai, pradings viltys tų, kurie jas matė jūsų pastangose. Su politine partija jiems lengva susidoroti, tačiau judėjimo idėjas sunku įveikti. Čia tiktų pridurti, kad Kitas pasirinkimas iškart ir patraukė visuomenės dėmesį, nes jis nepartinis, jo akiratyje tautos ir jos valstybės idealai, o ne siauri partiniai interesai, jis nesusietas su valdžios struktūromis, todėl laisvas, nevaržomas. Valdžioje esantiesiems, žinoma, tai labai nepatinka. Baltijos kelio sąskaitų areštas, bylos vilkinimas ir yra ne kas kita, kaip tokio, prilygstančio kerštui, nepasitenkinimo išraiška. Nepartinės veiklos pavyzdžių Lietuvoje yra ir daugiau.
Partijos, valdžios, žiniasklaida tyli apie bendruomeninį sąjūdį, kuris be valdžių pagalbos, tiksliau nepaisant jų priešinimosi, kaip atsvara savivalei, prilygstančiai savivaldai, kuriasi ir telkiasi į vietos bendruomenes. Vietos bendruomenių skaičius Lietuvoje jau viršija tūkstantį, jų įtaka savivaldos kokybei bei pačios visuomenės saviugdai neabejotina. Kito iš apačios savivaldos būdo pasirinkimas jau duoda pastebimus vaisius.
Viešame gyvenime, žiniasklaidoje, įvairiose organizacijose sutinkame daug iškilių asmenybių, tikrų išminčių, tautos patriotų, kurie galėtų deramai valdyti demokratijos mechanizmą, tvarkyti valstybės reikalus visuomenės labui. Tačiau, vengdami jungtis prie partijų, nes jų akiratyje dažniausiai vyrauja siauri interesai, jie lieka vienišiai. Jų saviraiškai reikalinga kitokia terpė.
Paminėti kitokio pasirinkimo pavyzdžiai ir reiškiniai tarsi byloja, jog kažko, gal labai nedaug trūksta, kad baloje įklimpęs Lietuvos vežimas pajudėtų. Iš praeities žinome, kad ko nepajėgė žmonės padaryti pavieniui, atlikdavo talkomis. Taip buvo statomos bažnyčios, tiesiami keliai, statomi tiltai, sausinamos pelkės, atliekami rudeniniai kūlimai, linarautės. Ar ne tautos talka vedė į Kovo 11-ąją? Lietuvai, taigi ir Kitam pasirinkimui reikalinga lietuviška talka. Tik suvienijus nepartines pajėgas įmanoma įveikti partijų, atėmusių iš visuomenės teisę tvarkyti valstybės reikalus, tapusių politinio gyvenimo svetimkūniais, įsisiautėjimą ir greta to daryti teigiamą poveikį idealistinėms partijoms. Tai nesunkiai būtų pasiekta per organizacijų bei asmenybių glaudesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, ko šiuo metu trūksta.
Daugeliui gali kilti klausimas, kokiu būdu demokratinėje valstybėje be priklausomybės partijoms galima daryti įtaką valstybingumui, dalyvauti politiniame valstybės gyvenime, jos valdyme.
Politika, trumpai tariant, yra valstybės institucijų, politinių bei visuomeninių organizacijų ir atskirų asmenų veiksmai, siekiai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Taigi visuomeninės organizacijos, nebūdamos partinės, jei jų veikla nukreipta į valstybės reikalų tvarkymą, yra politinės. Atskiri piliečiai, nepriklausydami jokiai partijai, gali būti politikais. Iš tikrųjų sąmoningas valstybės pilietis yra politikas (dalyvauja rinkimuose, referendumuose, apklausose, kitokiuose pilietiniuose veiksmuose), dalyvauja valstybės reikalų tvarkyme politikoje, nes ir pačią demokratinę valstybę sudaro ne jos valdžios, o pilietinė visuomenė. Taigi nepartinės organizacijos ir net atskiri asmenys gali kelti kandidatus į valstybės valdymo struktūras, dalyvauti valstybės valdyme.
Sutelktos nepartinių organizacijų pajėgos, net neturėdamos formalių visuomenės įgaliojimų, neturėdamos savo atstovų jokioje valdžioje, gali daryti poveikį valdžioms įvairiais konstruktyviais siūlymais, reikalavimais, pilietinio pasipriešinimo ar nepaklusnumo veiksmais.
Visuomenės abejingumas politikai, nesuvokiant sau daromos žalos, iš dalies išliko iš sovietinio okupacinio režimo, kai už politiką teisė, žudė, uždarinėjo į psichiatrijos ligonines. Atkūrus nepriklausomybę, per demokratijos ydas ir grimasas, per manipuliavimą visuomenės nuomone atsidūrusi valdžioje buvusi partinė nomenklatūra primygtinai stengėsi visuomenę depolitizuoti, teigė, kad politika Seimo narių, diplomatų, valdžios vyrų reikalas. Teigdami, jog Bažnyčia atskirta nuo valstybės (iš tikrųjų tik šių institucijų valdymas yra atskirtas), jie Bažnyčios ir dvasininkų dalyvavimą politiniame gyvenime tebelaiko neleistinu. O Bažnyčia, ugdydama dorą valstybės pilietį, vykdo aukščiausios prabos politiką. Iš tikrųjų piliečiai negali būti atskirti nei nuo valstybės, nei nuo Bažnyčios, todėl ir Bažnyčia, būdama tikinčiųjų bendruomene, teikdama institucinę paramą valstybei, negali būti atskirta nuo valstybės. Deja, išpilietinančiam mulkinimui dažnai pasiduoda ne tik paprasti piliečiai, bet ir aukštesnį išsilavinimą bei atitinkamą pašaukimą turintys dvasininkai.
Talkai reikalinga aktyvi, tūnojimo nepakenčianti veikla. Kito pasirinkimo veiklos skatintojas ir žiburys yra Baltijos kelias. Greta krikščioniško ir patriotiško XXI amžiaus, būtina šį leidinį remti finansiškai, skaityti, semtis iš jo nepartinės politinės veiklos patirties, kad per ją keistume skandalingą valstybės valdymą, tvirtintume lietuvių tautoje ir jos valstybėje amžinąsias ir bendražmogiškąsias vertybes, kad Lietuva keltųsi iš politinės klampynės.
Vilnius
© 2006 XXI amžius
|