|
Ką pasirinks Azerbaidžanas?
Lietuvos Prezidentas dėl paskutiniųjų politinių įvykių Vilniuje atidėjo savo planuotą vizitą į Azerbaidžaną, tačiau artimiausiu laiku jis į šią šalį vis tiek vyks. Pastaruoju metu į Baku atvyksta vis daugiau aukštų užsienio svečių. Tai ir suprantama. Juk Kaspijos regione daug naftos ir jis svarbus strateginiu požiūriu, todėl Azerbaidžanas domina daugelį. Šiomis dienomis Azerbaidžane su oficialiu vizitu lankėsi Turkijos prezidentas Achmedas Nedžedas Sezeris. Kartu su Azerbaidžano prezidentu Ilchamu Alijevu jie paskelbė keletą pareiškimų, rodančių vis glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių.
Kaip Turkijos, taip ir Azerbaidžano stebėtojai pažymi, kad Turkijos prezidento į Baku vizito metu daugiausia buvo svarstomi ekonominiai klausimai. Atkreipiamas dėmesys, kad abu prezidentai aiškiai vengė politinių temų.
Iš tiesų tarpusavio prekybos apimtis pasiekė rekordinį lygį daugiau kaip 800 milijonų dolerių per metus. Turkijos prezidentas užtikrino, kad šalies investicijos į Azerbaidžano ekonomiką dar labiau išaugs. Viena didžiausių Turkijos naftos kompanijų pažadėjo investuoti į Azerbaidžano naftos sektorių daugiau kaip keturis milijardus dolerių. Kaip žinoma, pernai Turkijos prezidentas jau lankėsi Baku atidarant naftotiekį Baku Džeichanas. Tiesa, Turkijos valdžia turi problemų dėl šio naftotiekio saugumo. Mat jis eina per šalies pietryčių teritoriją, kur pastaruoju metu labai suaktyvino savo veiksmus kurdų sukilėliai.
Abiejų šalių prezidentai susitarė ir dėl dar vieno svarbaus projekto geležinkelio magistralės Karsas Achalkalaki tiesimo. Turkija labai suinteresuota atidaryti geležinkelio susisiekimą su Gruzija ir Azerbaidžanu. Šios 90 kilometrų ilgio magistralės tiesimo darbai jau prasidėjo.
Politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad Turkijos prezidento Sezerio pareiškimai, jam viešint Azerbaidžane, buvo labai emocingi, tuo tarpu Azerbaidžano vadovas I.Alijevas buvo kur kas santūresnis. Jeigu Sezeris kalbėjo apie broliškus Turkijos ir Azerbaidžano ryšius, tai I.Alijevas pabrėžė regioninių tarpusavio santykių svarbą. Todėl daromos išvados, kad Azerbaidžano užsienio politikai vis didesnę įtaką daro Rusija. Kaspijos regiono politinių tyrimų fondo vadovas Vafa Guluzade ta proga pareiškė: Atėjus Rusijoje į valdžią prezidentui Putinui, Azerbaidžanas pamažu dreifuoja Rusijos pusėn. Tampa akivaizdu, kad Maskva labai suinteresuota visiškai susigrąžinti Šiaurės Kaukazą. Stiprėja spaudimas ir Gruzijos prezidentui M.Saakašviliui. Beveik neabejojama, kad Maskva rengia perversmą Gruzijoje, siekiant pakeisti valdžią Tbilisyje ir pastatyti savo žmogų. Su Azerbaidžanu kol kas Maskva elgiasi neva draugiškai, bet tie aksominiai tonai gali labai greitai pasikeisti ir pereiti į plieninius.
V.Guluzade sakė esąs tikras, kad Maskvos ir Baku suartėjimas vyksta Ankaros interesų sąskaita. Ir ne tik Ankaros, bet ir Vakarų apskritai. Daugelis Baku ir Ankaros laikraščių rašo, kad Vakarų kompanijos Azerbaidžane palaipsniui užleidžia vietą rusiškoms. Sklinda gandai, kad ir Azerbaidžano elektros energijos ūkis gali būti perduotas Rusijai. Šiuo metu jį valdo viena Turkijos kompanija.
Todėl Kaspijos regiono politinių tyrimų fondo vadovas V.Guluzade abejoja, kad pradėta vykdyti, nors iš dalies, Azerbaidžano prorusiška politika atitinka šalies interesus labai rimtas klausimas. Jo žodžiais, dauguma dabartinio Azerbaidžano valdžios atstovų įgiję rusišką išsilavinimą, rusišką auklėjimą. Su Amerika ir Europa jie nesusisiekia. Jie net negali paskambinti į Vašingtoną ar Niujorką, pagaliau į Briuselį, nes angliškai kalbančius valdžios pareigūnus galima suskaičiuoti ant pirštų. Be to, jie neturi asmeninių kontaktų su Vakarų politikais. Kai aš dirbau Azerbaidžano prezidento administracijoje, buvau vieninteliu žmogumi, galėjusiu paskambinti į Baltuosius rūmus ir Valstybės departamentą. Aš draugavau su visais, kurie užsiiminėjo Kaukazo ir Azerbaidžano reikalais. Dabar prezidentas neturi tokio žmogaus. O su Maskva bendraujančių visais klausimais turi daugybę, sakė V.Guluzade.
Kaspijos regiono politinių tyrimų fondo ekspertų paskelbtame pareiškime sakoma: Azerbaidžanas savo vystymesi gali suprasti tam tikrą laiką todėl, kad dar vis galvoja apie savo orientaciją. Mes neprieštaraujame, kad Baku orientuotųsi į Rusiją, bet tik tuo atveju, jeigu ta orientacija atitinka nacionalinius interesus. Bet jeigu mūsų nacionalinius interesus atitinka orientacija į Europą ir JAV, mes privalome, nepaisant didelio Rusijos spaudimo, toliau tęsti savo orientaciją į Europą ir JAV. Jungtinės Amerikos Valstijos ir amerikietiška demokratija egzistuoja, ir apie vakarietišką demokratiją svajoja ir Rusijos inteligentija bei visi progresyviai mąstantys Rusijos žmonės. Todėl Azerbaidžanas privalo laikytis šio kurso. Ir kuo greičiau šalies politinis elitas tai supras, tuo bus geriau. Reikia pagaliau vyriško ryžto.
Petras Katinas
© 2006 XXI amžius
|